Ankstų pavasarį praūžusi ir greitai nuslūgusi antroji gripo epidemijos banga, atrodo, nepaliko jokių blogų pėdsakų ir leido pakankamai gerai atsipalaidavus laukti kaitrios, saulėtos vasaros atostogų. Deja, kai kuriems Rusnės gyventojams tai tik tolumoje matomas miražas. Jau nuo praėjusių metų sklandęs gandas apie tuberkuliozės siautėjimą miestelio pagrindinėje mokykloje pavasarį pasitvirtino, ir dabar žmonėms kelia nerimą bei sėja nepasitenkinimą kai kuriomis institucijomis.
Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikrobakterijos. Šią ligą mūsų senoliai vadindavo džiova. Ji plinta oro lašeliniu būdu, vadinasi, ligonis yra pagrindinis infekcijos šaltinis, per kurio kosėjimą, čiaudėjimą ar net kalbėjimą į orą patekusios mikrobakterijos gali apkrėsti šia liga aplinkinius asmenis. Deja, nuo šios ligos neapsaugotas nė vienas iš mūsų – susirgti galime ir neturėję kontakto su sergančiuoju. Paprastai ši liga labiau paplitusi tarp asocialių asmenų, nors nusilpęs imunitetas, prastos mitybos sąlygos, sunkus darbas bei žalingi įpročiai taip pat prisideda prie tuberkuliozės atsiradimo. Tai tiesiog plačiausiai pasaulyje paplitusi liga, surišta su ekonominėmis bei socialinėmis sąlygomis.
Pasak Rusnėje kalbintų prisistatyti nenorėjusių motinų, kurios neslėpė savo susijaudinimo ir nepasitenkinimo dėl jų vaikus ištikusios bėdos, viskas prasidėjo nuo vieno mokinio, į kurio ilgą bei kosėjimą niekas nekreipė dėmesio – nei to vaiko artimieji, nei pedagogai. Dabar sunku pasakyti, kas nutiko ir kaip tas mokinys užsikrėtė, kodėl taip ilgai niekas nenustatė diagnozės ir panašiai. Tėra žinoma, kad nepilnamečio mama išvykusi uždarbiauti į užsienį, o šeima gyvena socialiniame būste. Atrodytų, kad tai tiesiog klasikinis šios ligos susirgimo atvejis.
Deja, įtarimų kyla, kad kažkas deramai neatliko savo darbo. Šiandien iš Rusnės pagrindinėje mokykloje besimokančių mokinių Klaipėdos respublikinės ligoninės Tuberkuliozinio filialo Vaikų skyriuje guli ir gydosi septyni mokiniai, dar tris numatoma paguldyti dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Kol kas nė vienam iš jų nenustatyta atviroji tuberkuliozės forma, kaip kad minėtam vaikui, nuo kurio viskas ir prasidėjo. Tėvai „Šilokarčemai“ sakė, kad vadinamieji infekuoti vaikai yra skirtingo amžiaus, mokosi įvairiose klasėse, o su pagrindiniu ligos platintoju neturėjo jokio kontakto. Jie taip pat guodėsi, kad informaciją apie mokykloje paplitusią tuberkuliozės infekciją gavo pavėluotai , kad paniką pasėjo masinis vaikams atliekamas patikrinimas, kuris, anot jų, buvo atliktas tik pavasarį ir per keletą etapų, tikrinimą pradedant nuo vyriausių klasių mokinių ir užbaigiant pradinukais (o apie sergantį vaiką kalbėta jau rudenį, kai dėl nustatytos ligos jis nebepasirodė mokykloje). Taip pat tėvams buvo liepiama pasirašyti ir ant kažkokio dokumento, kuris turėjo informacinę prasmę ir įgaliojo juos pačius kreiptis į medikus. Tėvus piktino tai, kad kur kas anksčiau informuoti būtų patys susimokėję už galimus tyrimus ir, galbūt, išvengę dabartinės situacijos, kai jų vaikai guli ligoninėje.
Apie susidariusią padėtį buvo paprašyta pateikti komentarą ir Rusnės pagrindinės mokyklos vadovybės. Šiuo metu nemokamose atostogose esančią direktorę Giliarą Peteraitienę pavaduojanti Regina Juškienė teigė, kad apie tuberkuliozės protrūkį mokykloje kalbėti nėra įgaliota ir komentaro neteiks. Mokykla, pasak jos, kaip ir priklauso tokiu atveju, viską įvykdė, surašė į protokolą, dokumentai tvarkingi, visiems mokiniams atliktas patikrinimas, o informacijos apie sergančius ir gulinčius vaikus ligoninėje neturinti, nes, kaip įprasta, grįžtamojo ryšio su medikais nėra. Tad šiuo klausimu, anot jos, turėtumėme kreiptis į Šilutės r. savivaldybės gydytoją Marių Bartkų. Pavaduotoja nesugebėjo paaiškinti nei kas juos informavo apie grėsminga liga sergantį vaiką, nei iš kur gautos lėšos Mantu testus atlikti mokiniams, nei kaip tokiu atveju privalėtų elgtis mokykla. Ji patikino, kad ėmėsi prevencijos priemonių bei kalbėjosi ir tarėsi su vietos medikais apie susidariusią situaciją savo noru, neverčiama jokių instrukcijų, vedama gerų ketinimų ir t. t.
Toks keistas mokyklos vadovų nenoras kalbėtis ir bendrauti su žiniasklaidos atstovais kelia įtarimų, kad kažką norima nuslėpti. Tik ką? Ligos protrūkis akivaizdus. Gulintys ir dar būsiantys paguldyti vaikai jau rodo, kad susidarė ypatinga situacija. Tokių ligų neįmanoma, anot medikų, išvengti, jei nėra tinkamo prevencijos mechanizmo, o kovoti su pasekmėmis yra sunku. Tuberkuliozės susirgimo atveju, nepriklausomai nuo to, kas serga – suaugęs ar vaikas, itin griežtas ligoninės režimas ir apribotas lankymas 70 parų garantuotas. Šiuo atveju suplanuotos kai kurių tėvų vasaros atostogos taip ir pasibaigs dar neprasidėjusios. Apsunkinamas ir vaiko bendravimas su artimaisiais – į ligoninę Klaipėdoje kiekvieną dieną neprivažinėsi, tam reikia ir lėšų, ir laiko.
Komentaro apie tuberkuliozės protrūkį buvo raštu prašoma ir savivaldybės gydytojo Mariaus Bartkaus. Deja, atsakymo vis dar laukiama.
Apie tuberkuliozę Rusnėje kalbėta ir su UAB ,,Sveikatos darna“ vadove Dalia Starkiene. Ji sakė, kad būtent šis medicinos centras Rusnės pagrindinėje mokykloje atliko Mantu testus mokiniams. Paprastai, pasak gydytojos, tokie testai atliekami valstybės sąskaita tik besiruošiantiems lankyti mokyklas būsimiems pirmokams. Mechanizmas, kuris veikė anksčiau ir leido suspėti greitai sureaguoti į tokios ligos pradžią – sugriautas. Šiuo metu prevencija galima tik dalinė – tiems, kurie profilaktiškai tikrinasi sveikatą dėl darbo. Visa kita – paties žmogaus reikalas: medikas pagelbsti tik tada, kai žmogus skundžiasi nesiliaujančiu kosuliu arba praneša, kad jau teko bendrauti su infekuotu asmeniu ir panašiai. Apie tai, kad mokyklą privalėjo informuoti sergantį vaiką gydanti įstaiga, negali būti nė kalbos. Tokio mechanizmo, pasirodo, nėra. Jei Mantu testas yra teigiamas, šeimos gydytojas tokį pacientą tolesniam gydymui siunčia pas ftiziatrą, o jau šis savo ruožtu sprendžia dėl ligonio gydymo. Pasveikęs žmogus grįžta į įprastas savo gyvenimo vėžes, o atitinkamoms įstaigoms (darbe, mokykloje) pateikia savo nedarbingumo ar nelankymo priežasties pažymą, kurioje nurodomas tik ligos kodas. Todėl pedagogas ir nežino, kokia liga buvo sirgta. Rusnės atveju, matyt, kažkas panašaus atsitiko, kai apie sergantįjį nebuvo laiku pranešta, o „susizgribus“ – šiek tiek pavėluota...
Kur ieškoti kaltų? Ką bausti?
Iš dalies, kad dabartiniame technikos bei įvairių naujų technologijų amžiuje sugebame grįžti į akmens amžių, kalti esame ir patys. Neaišku, kodėl stengiamasi neigiamą informaciją nuslėpti, net jeigu NĖRA kaltų: prevencijos tuberkuliozei mokykloje NĖRA – jos niekas nevykdo. Lėšų kasmečiam Mantu patikrinimui, taip, kaip tai darydavo „rusų“ laikais, NĖRA. Bendruomenės slaugytojos mokykloje darbo valandos priklauso nuo mokinių skaičiaus toje pačioje mokykloje, nes visai darbo dienai užmokesčiui skirtų lėšų NĖRA. Grįžtamojo ryšio tarp ugdymo ir medicinos įstaigų – vėl NĖRA. Priverstinai gydyti sunkiomis užkrečiamomis ligomis asmenų įstatymo – irgi NĖRA: toks piktybiškai nusiteikęs pacientas bet kada gali nutraukti gydymąsi ir pasišalinti. O kas tuomet YRA?
| Indrė VAITKUVIENĖ
