Rusijos įvykdyta Krymo aneksija privertė sukrusti Lietuvos sąjungininkes NATO kariniame aljanse. Netrukus šalyje ketinama surengti karines pratybas, o Baltijos jūroje dislokuoti penkis laivus minininkus.
Įvertintos grėsmės
Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog toks sąjungininkų elgesys rodo, kad Lietuva niekada neliks viena ir visi įsipareigojimai vykdomi. „Atsiųsdami konkrečią pagalbą ir sustiprindami pajėgas Baltijos šalyse, sąjungininkai atsakingai įvertino grėsmes mūsų regiono saugumui ir tesėjo duotą žodį. Bendros pratybos su JAV kariais Lietuvoje sustiprins pasirengimą kolektyvinei gynybai ir prisidės prie mūsų žmonių saugumo užtikrinimo“, – sakė šalies vadovė. Pentagonas pranešė, kad JAV armijos kariai atvyksta į Baltijos šalis ir Lenkiją, kur pradės virtinę karinių pratybų, kad palaikytų savo sąjungininkes po Rusijos praėjusį mėnesį įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Armijos kuopa, sudaryta iš 150 karių iš 173 desanto brigados, kurios bazė yra Vičencoje, Italijoje, pratybas Lenkijoje pradėjo trečiadienį, o į Lietuvą, Latviją ir Estiją JAV kariai atvyks pirmadienį. Šios pratybos yra dalis NATO plano stiprinti gynybą regione, apie kurį pranešta praeitą savaitę. Taip pat praeitą savaitę pranešta apie tai, kad į Baltijos jūrą planuojama siųsti NATO greitojo reagavimo laivyno pajėgas.
Bendros pratybos
Pentagono atstovas spaudai kontradmirolas Johnas Kirbys sakė, kad pratybos truks apie mėnesį ir jose dalyvaus apie 600 karių. Kaip nurodo Lenkijos naujienų agentūra PAP, gynybos ministras Tomaszas Siemoniakas tikisi didesnio karinio JAV dalyvavimo Lenkijoje, atsižvelgiant į krizę Ukrainoje. Šeštadienį T.Siemoniakas, lankydamasis Vašingtone, sakė, kad JAV gali nuspręsti atsiųsti sausumos pajėgų į Lenkiją.
Apibendrindamas savo trijų dienų vizitą Vašingtone, Lenkijos gynybos ministras sakė, kad sprendimas dėl JAV armijos sausumos pajėgų dislokavimo Lenkijoje gali būti priimtas artimiausią savaitę. JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis pastarosiomis dienomis tvirtino, kad JAV ieško būdų dar kartą patikinti sąjungininkes NATO dėl savo tvirtų įsipareigojimų dėl kolektyvinės gynybos. Sausumos pajėgų pratybos Lenkijoje ir Estijoje truktų maždaug dvi savaites, o paskui su pertraukomis vyktų toliau.
NATO taip pat siunčia penkis minininkus pratybų į Baltijos jūrą. Laivai – du Norvegijos, po vieną olandų bei belgų ir estų traleris – išplaukė iš Vokietijos Kylio uosto. Norvegijos vadovaujamos pratybos jūroje vyks iki gegužės pabaigos ir per tą laiką laivai apsilankys keliuose uostuose. NATO jungtinių jūrų pajėgų operacijų vado pavaduotojas komodoras Arianas Minderhoudas sakė, kad šios pratybos yra dalis viso NATO veiksmų paketo, kuriais norima parodyti NATO ryžtingumą ir pasiruošimą.
Stiprina gynybą
Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjuonis pareiškė, kad jo šalies ginkluotosios pajėgos turi įsigyti daugiau priešraketinės gynybos sistemos radarų ir ginklų potencialioms atakoms iš oro atremti. Nors Latvija šiuo metu turi radiolokatorių, leidžiančių atpažinti skraidančius objektus, šaliai reikia daugiau tokios įrangos, ypač pajėgios atpažinti žemai skrendančius lėktuvus.
Kijeve viešintis Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė sulaukęs patvirtinimo, kad Ukrainos vyriausybė pritaria ketinimams įsteigti bendrą karinę brigadą su Lietuva ir Lenkija. Pasak ministro, ukrainiečiai stiprina savo karinį pasirengimą ir eina tinkama kryptimi, o Rusijos invazijos į šalį galimybė Kijeve nėra atmetama. J.Oleko teigimu, susitikime sutarta, kad Lietuva dalysis patirtimi transformuojant karines pajėgas. „Jie stiprina tiek savo karinį pasirengimą, tiek apsisprendimą gintis, didina karių skaičių, gerina personalo darbo kokybę, tam tikrų pozicijų užėmimą ir teritorijų kontrolę. Jie sutinka, kad jiems reikėtų dar pasimokyti kariuomenės restruktūrizacijos, transformacijos ir iš mūsų, todėl sutarėme plėsti bendradarbiavimą“, – sakė J.Olekas.
