Rusija, 18 metų mindžikavusi ties narystės Pasaulinėje prekybos organizacijoje (PPO) slenksčiu, panašu, kad jį turėtų peržengti dar šiemet. Iki metų pabaigos turėtų būti užbaigtos visos stojimo į šią organizaciją procedūros, todėl Rusija, jei nieks daugiau nesukliudys, taps pilnateise PPO nare.
Ką tai duos jos prekybiniams partneriams? Kaip keisis pačios Rusijos prekybiniai santykiai?
Bus daugiau stabilumo
Rusija, pasirašiusi sutartį, prisiims tam tikrus įsipareigojimus, t.y. bus užšaldyti tam tikri importo ir eksporto muitai. Vienašališkai Rusija muitų didinti nebegalės, todėl tikimasi, kad tai šalių prekybiniams santykiams su Rusija suteiks daugiau stabilumo ir prognozuojamumo.
Dar vienas ženklus pokytis, kurio laukiama – bendro muitų tarifų mažėjimas. Skaičiuojama, kad vidutiniškai muitų tarifai mažės 2-5 proc., tačiau, pavyzdžiui, muitų tarifas gyvoms kiaulėms kris nuo 40 proc. iki 5 proc. Todėl tikrai apčiuopiamą naudą turėtų pajausti gyvų kiaulių eksportuotojai.
„Danske“ banko Finansų maklerio skyriaus vadovas Kęstutis Celiešius Balsas.lt teigė manantis, kad Rusijos tapimas PPO nare Lietuvos verslui išeis į naudą.
„Rusijos įstojimas į PPO turėtų teigiamai paveikti verslo klimatą dėl daugelio protekcionizmo priemonių atsisakymo, mažesnių kliūčių užsienio investicijoms bei skaidresnio PPO taikomos ginčų sprendimų procedūros. Siekiant atsilaikyti prieš vis didėjančią konkurenciją pasaulio rinkose, Rusija bus priversta imtis struktūrinių reformų“, - sakė pašnekovas.
Anot jo, Rusijos narystė PPO labiausiai paveiks į eksportą orientuotą Lietuvos ir pasaulio verslą.
„Mažėjant importo muitams vidutiniškai 2 procentiniais punktais didesnės naudos gali tikėtis žemės ūkio produkcijos gamintojai, medvilnės pramonės ir informacinių technologijų produkto gamintojai, baldų pramonės atstovai ir naudotų automobilių prekeiviai. Teigiamą įtaką pajus didėjančius eksporto srautus aptarnaujantys sektoriai – logistikos įmonės“, - apie būsimą Rusijos narystės PPO naudą kalbėjo K. Celiešius.
PPO naryste, pašnekovo teigimu daugiausiai turėtų džiaugtis į eksportą besiorientuojantys Rusijos sektoriai - metalų, trąšų ir kitos chemijos pramonės gamintojai, kurie patiria kitų valstybių protekcines priemones.
Sunkės antidempingo bylos
Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) šis Rusijos žingsnis sutiktas nevienareikšmiškai. LPK prezidentas Gediminas Rainys vylėsi, kad Rusijos tapimas PPO nare duos naudos tiek Lietuvos ir Europos Sąjungos verslui, tiek ir pačiai Rusijai. Jo teigimu, mažėjantys muitų tarifai daugumoje prekių grupių turėtų palengvinti Lietuvos eksporto įmonių naštą. Tuo metu „Achemos“ grupės komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas abejojo, ar Rusijos narystė PPO suteiks papildomų verslo galimybių, greičiau atvirkščiai – toks rusų žingsnis pridarys tik problemų.
„Derybos ir antidempingo bylos bus žymiai sudėtingesnės, kadangi viskas bus kvestionuojama PPO. Europos Komisija, kuri šiuo metu pakankamai realistiškai vertina situaciją ir kelia dempingo bylas, jeigu jos pagrįstos, bijos būti tokia drąsi kaip buvo iki šiol“, – tokius Rusijos narystės PPO trūkumus buvo linkęs įžvelgti T. Misiūnas.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) išorinių ekonominių santykių departamento direktorė Rasa Adomaitienė priminė, kad Rusija, nuo 2008 metų yra priėmusi daugiausiai protekcionistinių priemonių, dėl kurių Lietuvos prekyba patyrė ženklius nuostolius.
„Kai muitų tarifai padidėdavo, kai kurios įmonės daugiau sumokėdavo mokesčių, kitos nustodavo eksportuoti. Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų sausio, kada dėl muitų sąjungos ženklai padidėjo importo į Rusiją tarifai, mūsų įmonės patyrė apie 65 mln. litų nuostolių“, – skaičiavo URM atstovė.
