Taip Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Rolandas Kačinskas įvertino Rusijos centrinio banko į apyvartą išleistą penkių rublių nominalo monetą, kurioje tarp dviejų penkiakampių žvaigždučių yra užrašas „Vilnius“ ir 1944 metų liepos 13 dienos data, kai Raudonoji armija užėmė Vilnių.
Tiek sovietinė propaganda, tiek dabartinė Maskva šį įvykį vadina Vilniaus išvadavimu „nuo vokiškųjų nacistinių užgrobikų“. Lietuviai pabrėžia, kad šalyje nacistinę okupaciją pakeitė sovietinė okupacija, ją lydėjo sovietinis teroras ir lietuvių tremtys į Sibirą.
„Lietuvos URM žino ir atkreipė dėmesį į Rusijos centrinio banko išleistas monetas. Mums nekyla jokių abejonių dėl Raudonosios armijos vaidmens ir vietos Lietuvos istorijoje“, – BNS sakė R.Kačinskas.
„Rusijos poziciją žinome, ir monetų išleidimas tik patvirtina, kad Rusija nėra pasirengusi istorinei tiesai apie sovietų okupaciją“, – pridūrė diplomatas.
O štai ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad juokinga, kokia suma įvertintos šios statulos.
„Nesuprantu susijaudinimo dėl tų proginių penkių rublių monetų, ant kurių pavaizduotos nebeegzistuojančios statulos ant Žaliojo tilto. Niekam jos neįdomios, niekas į jas nežiūrės ir niekas jų nenaudos. Už penkis rublius Rusijoje nieko nebenusipirksi. Kepalėlis duonos kainuoja 30 rublių, obuolių kilogramas - 100 rublių. Tiek ir teverta ta jų nostalgija“, - socialiniame tinkle rašo N. Mačiulis.
Vilnius pavaizduotas šią savaitę išleistoje serijoje „Miestai-sostinės valstybių, tarybinių karių išvaduotų nuo vokiškųjų nacistinių užgrobikų“. Jame taip pat pavaizduoti Kijevas, Minskas, Kišiniovas, Bukareštas, Talinas, Ryga, Belgradas, Varšuva, Budapeštas, Bratislava, Viena, Berlynas, Praha.
Ant monetos pavaizduotos skulptūros nuo Vilniaus Žaliojo tilto nukeltos praėjusiais metais.
