Šiandien Žemės ūkio, Susisiekimo, Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijos Vyriausybei pateiks sąrašą priemonių, kurias, jų nuomone, reikėtų taikyti siekiant sumažinti galimus nuostolius dėl Rusijos sprendimo nutraukti pagrindinių maisto produktų importą iš jos politikai nepritariančių valstybių, tarp jų ir Lietuvos. Pagirtinas aktyvumas, bet ar nepavėluotas?
Nuojauta neapgavo
Pastarosiomis dienomis daug kalbėta apie netikėtą neprognozuojamo Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką „Dėl atskirų specialiųjų ekonominių priemonių taikymo, siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos saugumą“, kuriuo draudžiama iš kai kurių šalių importuoti žemės ūkio produkciją, žaliavas ir maisto produktus, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos maisto produktų gamintojai jau ruošėsi panašiems nutikimams. Štai VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, jau nuo šių metų kovo mėnesio, kai pradėjo aiškėti tikrieji Rusijos siekiai Ukrainoje, lietuviškos kilmės produktų eksportas į Rusiją pradėjo akivaizdžiai mažėti. Vasario mėnesį buvo eksportuota už 65 mln. Lt, kovo mėnesį eksportas sumažėjo iki 47 mln. Lt, balandžio mėnesį – iki 44 mln. Lt, o gegužės – net iki 39 mln. Lt. Tokių svyravimų 2013 m. per pirmą pusmetį neužfiksuota.
Šią versiją patvirtina ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, pasak kurio, praėjusių metų rudenį sulaukusios Rusijos trukdymų Lietuvos įmonės pradėjo ieškoti naujų rinkų. Taigi, nors perdirbėjai nesigiria paieškų rezultatais, tačiau produktai buvo eksportuojami, o ne kraunami į sandėlius. Maža to, buvo realizuoti ir praėjusių metų rudenį, kai kelis mėnesius Rusijos rinka buvo užverta, susikaupę produktai.
Orientaciniai nuostoliai
Vis dėlto pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame susitikime su pieno gamintojais ir perdirbėjais praslydo žinia, kad daugiausia nemalonumų dėl Rusijos sprendimo Lietuvoje patirs bendrovės „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždžės“, „Žemaitijos pienas“ ir Vilkyškių pieninė. Posėdyje buvo paminėta, kad šių keturių pieno perdirbimo įmonių nuostoliai per mėnesį gali būti apie 20 mln. Lt. Žinoma, tai tik orientaciniai ir labai abejotino tikslumo duomenys. Juk akivaizdu, kad įmonės gamins produktus ir juos parduos kitose rinkose. Kas gali dabar pasakyti, kokios bus produktų pardavimo kainos ir kokios bus žaliavų supirkimo kainos? Be kita ko, paminėta, kad pieno perdirbimo įmonės per dieną surenka apie 1 400 t perteklinės pieno produkcijos. Ar tikrai ji perteklinė, juk gatavų produktų kainos dar nesumažėjo. Vartotojai to dar nepajuto.
UAB „Marijampolės pieno konservai“, beje, eksportuojantys gerokai daugiau nei konkurentai, Rusijos rinkoje dirbo atsargiau. Kodėl? Šios įmonės generalinis direktorius Aristidas Kulvinskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad Rusijos sankcijas buvo galima numanyti: „Buvo akivaizdu, kad Rusija atsakys į jai taikomas sankcijas ir buvo galima numatyti, kad atsakymas bus kaip tik toks. Žinoma, aš abejoju, ar jai šis sprendimas naudingas, tačiau tai turi rūpėti ne mums, o rusams.“
Atsarginiai variantai
Pastaraisiais metais Lietuva džiaugiasi ekonomikos augimu. Jį labiausiai skatina eksportas. „Eksportuojančios įmonės dirba nuosekliai, per vieną dieną naujų rinkų nesurasi. Manau, kad tokioms įmonėms valstybė turėtų ne tik pagelbėti atėjus krizei, bet rūpintis nuolat“, – sakė apie 95 proc. gaminamos produkcijos eksportuojančios įmonės vadovas A.Kulvinskas.
Kam ir dėl ko priekaištauja generalinis direktorius? „Štai praėjusiais metais mes parengėme tikrai vertą dėmesio investicinį projektą – tikėjomės gaminti didesnės pridėtinės vertės produkciją ir ją eksportuoti. Deja, mūsų paraiška buvo atmesta. Beje, iki 2020 m. ES paramos programos iš esmės orientuotos į smulkų ir vidutinį verslą, kuris eksportu neužsiima“, – priekaištavo A.Kulvinskas.
Pasak įmonės vadovo, jų parengto projekto idėja būtų suteikusi įmonei naujų jėgų konkuruoti su Vokietijos ir Olandijos įmonėmis ypač tokiais atvejais, koks nutiko dabar. „Mūsų eksportas diversifikuotas, pavyzdžiui, eksportuojame ir į Azijos bei Afrikos šalis. Eksporto į Rusiją dalis nedidelė, tačiau dabar konkurencija išaugs ir kitose rinkose, nes ES susikaups produktų perteklius, pradės veikti vadinamasis sniego gniužulo dėsnis“, – aiškino A.Kulvinskas.
Direktorius neslepia, kad įmonė Marijampolėje yra parengusi atsarginius veiklos planus. A.Kulvinskas mano, kad tokius planus turi ir kitos įmonės.
Ieškos naujų rinkų
Mėsos perdirbėjai ne tokie greiti – nuostolių dar nesuskaičiavo, tačiau regėdami kolegų pienininkų apetitą irgi tikino, kad be subsidijų neišsivers. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad tiesiogiai kompensuoti praradimus būtų sudėtinga, nes į kompensacijas pretenduoja tiek perdirbėjai, tiek ir gamintojai. Toks kompensavimo būdas būtų neefektyvus ir brangiai kainuotų. „Paprasčiau būtų skirti valstybės lėšas naujų rinkų paieškoms, pavyzdžiui, prekybos atašė finansuoti“, – patarė E.Mackevičius. Apie naujų rinkų paiešką kalba ir apie 10 proc. produkcijos į Rusiją eksportavusios „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas.
Uteniškiai, žinoma, ieško naujų rinkų, tačiau ir iki šiol paieškos buvo sudėtingos, o dabar konkurencija dar išaugs. Pernai parodoje „Zolotaja osen“ dalyvavęs V.Kantauskas puoselėjo planus įsitvirtinti Rusijos rinkoje. Dabar įmonės vadovas viliasi, kad ES šalys kartu ieškos sprendimų.
Nenorėjo dirbti kartu
Ne pirmus metus Lietuvoje kalbama apie naujų rinkų paiešką, tačiau pradėti darbai sustodavo. Kodėl?
„Visi rinkosi lengviausius kelius, o juos dažnai surasdavo šalia esančioje Rusijos rinkoje. Be to, nebuvo ir didelio produktų pertekliaus, todėl ir neieškota naujų rinkų“, – aiškino E.Mackevičius.
Ne tik dėl valdžios kaltės, bet ir dėl verslininkų aktyvumo stokos nebuvo pasiekti susitarimai su Kinija, JAV ir kitomis šalimis. Ar taip pat sekėsi kaimynams lenkams, kurių produkcijos Rusija neįsileido jau prieš kelerius metus?
„Mūsų kaimynai lenkai dirbo nuosekliau. Mano žiniomis, jie jau eksportuoja mėsos produktus į Kiniją, JAV, Pietų Korėją. Mums teks vytis“, – sakė E.Mackevičius.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo apie atvejį, kai Pietų Korėjos verslininkai susidomėjo Lietuvos pasiūlymu pirkti jautieną.
„Jie buvo pasiruošę nupirkti 5 000 t jautienos. Tiko jų pasiūlyta kaina ir kitos sąlygos, tačiau mums taip ir nepavyko sukaupti tiek jautienos. Galėjome, tačiau nebuvo suinteresuotumo, kiekvienas augintojas ir gamintojas įpratęs rinkų ieškoti pats. Teko korėjiečių atsiprašyti“, – apgailestavo J.Kraujelis.
Tačiau Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) skyriaus vedėjas Albertas Gapšys vis dar optimistiškai kalba apie Lietuvos galimybes eksportuoti mėsos produktus į Kiniją, Honkongą, Japoniją ir Pietų Korėją. ES kiaulių augintojai surado šias rinkas, kai Rusija dėl maro židinio Lenkijoje uždarė savo rinką visoms ES šalims.
Turime savų rezervų
Vartotojai pasakytų, kad tiek pieno, tiek mėsos perdirbėjai dar neišnaudojo visų galimybių ir vidaus rinkoje. Štai ir šiomis dienomis rengtų apklausų duomenimis, vartotojai pažada pirkti daugiau lietuviško kilmės pieno ir mėsos produktų, jeigu jų gamintojai sumažintų kainas.
Pasak E.Mackevičius, vartotojai tikrai daugiau perka lietuviškos kilmės produktų, tačiau apskritai mes mėsos vartojame gerokai mažiau nei vidutiniškai ES.
„Iki 2008 m. krizės kiekvienas lietuvis per metus suvartodavo vidutiniškai 83 kg mėsos. Kai 2009 m. buvo padidintas PVM, vartojimas krito iki 73 kg per metus ir iki šiol nepasiekė prieškrizinio lygio“, – sakė E.Mackevičius. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius neigia įtarimus, kad sumažinus PVM produktų kainos parduotuvėse nesumažėtų.
„Jeigu abejojate, tai įvertinkite statistinius duomenis – įmonių pelningumas šiuo metu yra minimalus ir pelnas gaunamas tik iš produktų eksporto. Vidaus rinkoje dirbama nuostolingai, nes konkuruoti su Lenkijos produkcija dėl skirtingų PVM yra neįmanoma“, – sakė E.Mackevičius.
Sumažinti PVM Lietuvoje parduodamiems mėsos produktams siūlo ir LAEI skyriaus vedėjas A.Gapšys. Tačiau ar Vyriausybė ryšis šiam žingsniui?
Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė mokesčių mažinimą regi tik tolesnėje ateityje. Pasak ministrės, pirmiausia bus atliekami intervenciniai pirkimai. Be to, ministrė tikisi, kad dabar bus lengviau pakeisti gyvulių skerdimo taisykles, kad būtų galima mėsą eksportuoti į specifines Izraelio ir Azijos šalių rinkas. Yra ir kitokių pasiūlymų. Štai LŽŪBA prezidentas J.Kraujelis siūlo atšaukti su Briuseliu derintą tiesioginių išmokų paskirstymą už pirmuosius 15 ha: „Šįmet sutaupytume 140 mln. Lt. Juk smulkieji ir vidutiniai ūkiai prekinės produkcijos negamina, o dabar mums svarbu pirmiausia pagelbėti ūkiams, kurių pajamos priklauso nuo eksporto.“
Pasak LŽŪBA prezidento, EK neturėtų reaguoti į PPO priekaištus, kad ES remia gamybą, juk tai daroma siekiant kompensuoti PPO reikalavimus pažeidusios Rusijos veiksmus. Paramos, žinoma, prašys daržovių ir vaisų augintojai.
Būtina žvalgytis kitų rinkų
Bronius Pauža, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Įmonės ir pačios turėtų bei jau turėjo ieškoti naujų rinkų, tačiau ir valstybė turi joms pagelbėti. Kaip? Pirmiausia reikia tam panaudoti jau esamas valstybės institucijas, pavyzdžiui, ŽŪM pavaldžią VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Aš asmeniškai nelabai suprantu, ką ji veikia. Taigi pirmiausia valstybės institucijų atstovai turėtų atlikti tarsi žvalgybą kitose šalyse ir, jeigu yra galimybių, jose įsitvirtinti, rengti susitikimus su valstybių atstovais ir su verslininkais.
Kaltinti galime tik save
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkių sąjungos pirmininkas
Rusija jau ne kartą pademonstravo, kad yra nepatikima prekybos partnerė. Atidūs verslininkai suprato, kad šioje rinkoje gali ne tik daugiau nei kitur uždirbti, bet ir vieną dieną gali daug prarasti. Taigi rizikavusieji jau seniai turėjo numatyti atsitraukimo galimybes. Aš net Lietuvoje dirbdamas, kur partneriai yra patikimi, teoriškai numatau kelis atsarginius veiklos variantus, todėl nesuprantu, kodėl stebimasi nepatikimų partnerių sprendimais.
Rusijoje propaganda paveikė jos piliečius ir su tuo reikia susitaikyti. Ar mes galėjome išvengti šio Rusijos sprendimo? Ne, negalėjome. Prisiminkime istoriją ir darykime išvadas. Kokių priemonių galime imtis dabar? Pavėlavome, bet vėl turime ieškoti naujų rinkų, o kol surasime, reikės susiveržti diržus. Kaltinti galime tik save.
Albinas Čaplikas
