„Iki Ukrainos ši dviprasmybė dar buvo įsivaizduojama, tačiau dabar tai jau nebeįmanoma,“ – pridūrė N. Abdulajevas.
„Neįveikiamų problemų išsprendimas suteikia nemirtingumą tam, kuris stengiasi tai padaryti,“ – su šypsena argumentavo N. Abdulajevui Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Igoris Girenka. Pasak I. Girenkos, šiandien Rusijos įvaizdis pasaulyje turi tiek teigiamo, tiek ir neigiamo įvaizdžio pusių.
„Paprastų darbininkų“ fenomenas
Maskvos humanitarinio universiteto profesorė Jelena Šestopal susirinkusiesiems paaiškino, kad žmonės Vakaruose „iš tiesų teigiamai žiūri į Rusiją“.
„Paprasti gyventojai, nepaisant to, kad jiems yra plaunamos smegenys, simpatizuoja Rusijai. Paprastų gyventojų gretose turime neblogą situaciją,“ – pasakojo Maskvos humanitarinio universiteto sociologijos ir psichologijos katedros vedėja, kuri savo šį neaišku kuo pagrįstą teiginį argumentavo „pokalbiu su vienu anglų politiku, ir būtent jis papasakojo profesorei apie „tikrų, paprastų britų“ nuotaikas.
Be šio iš kojų verčiančio argumento, gerų santykių su Rusija argumentu mokslų daktarė J. Šestopal laiko tai, kad Vakarų mokslininkai ir ekspertai mandagiai ir korektiškai bendrauja su savo rusų kolegomis.
Rusijos prekybos rūmai į šį apvalųjį stalą pasikvietė praktiškai vien su valstybės tarnyba susijusius oratorius, tačiau daugelis jų sugebėjo pateikti ir labiau konstruktyvios kritikos, negu jau minėta mokslų daktarė J. Šestopal.
Pasak Andrejaus Ponikarovo, investicijų fondo „Investuokite į Rusiją“ vadovas, Rusijos įvaizdžiui Vakaruose trukdo tai, kad jo vystymu užsiima vien valstybinės žiniasklaidos priemonės.
„Užtenka vienos frazės užsieniečiui, kad jis nusisuktų: kas juos finansuoja? Valstybė? Viskas – „Kremliaus propaganda“, – pareiškė A. Ponikariovas.
Nepriklausomybės savitumas
„Reiktų visų pirma vystyti nepriklausomą žiniasklaidą. Pavyzdžiui, „Bendras Rusijos liaudies frontas“ tuo jau užsiima,“ – pareiškė jis.
Vieno iš valstybinių žiniasklaidos priemonių, „Rossijskaja gazeta“, redaktorius Jevgenijus Aboras piktinosi, be viso kito, „siaubingu įvairių valdžios įstaigų atstovų spaudai neprofesionalumu“.
Pasak J. Abovo, jis kartu su kolegomis ištyrė 143 regioninės administracijos tinklapius – ir tik 42 iš jų turi anglišką versiją. O kai kurios iš šių tokios, kad geriau būtų neturėti jokios.
Rusija per kelerius pastaruosius metus stengėsi pasivyti Vakarų šalis savęs pateikimo srityje ir stengėsi pasinaudoti taip vadinamųjų „minkštųjų galių“ metodais. Vakarų šalyse tai ir anksčiau buvo nelengva užduotis, o po Krymo aneksijos ir karinių veiksmų Ukrainos pietryčiuose tai tapo beveik neįmanoma.
Praėjusių metų lapkritį bendradarbiavimą su Rusija nutraukė JAV viešųjų ryšių bendrovė „Ketchum“ . Agentūra „Rossotrudničestvo“ – įstaiga, sukurta specialiai tam, kad kurtų Rusijos įvaizdo planavimą – dar pernai rugsėjį turėjo parengti „Kompleksinę Rusijos įtakos pasaulyje plėtros strategiją“ ir perduoti ją tvirtinti Rusijos prezidentui. To nebuvo padaryta iki šiol. Pasak „BBC“ šaltinių – dėl krizės sukeltų finansavimo problemų, o taip pat dėl pasikeitusio požiūrio į Rusiją užsienio šalyse .
