Lietuvos pareigūnai atsargiai vertina Rusijos iniciatyvą kurti naują saugumo struktūrą Europoje.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Laimono Talat Kelpšos, Lietuva sieks, kad Europos Sąjungos (ES) ir NATO vaidmuo sprendžiant Europos saugumo klausimus tik augtų, o Rusijos norai peržiūrėti saugumo sistemą entuziastingo palaikymo kitose Europos valstybėse nesulauks.
„Būdus, kaip sustiprinti ES ir NATO vaidmenį sprendžiant pagrindinius Europos saugumo klausimus – pavyzdžiui, sprendžiant „įšaldytus“ konfliktus Gruzijoje ir Moldovoje, - mes pasirengę aptarti su visais partneriais, tarp jų – ir su Rusija“, - sakė L.Talat Kelpša.
Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo iškeltos idėjos pagrindas yra naujos saugumo struktūros sukūrimas, prie kurios galėtų prisijungti Europos šalys ir tokios valstybės kaip Kanada, Indija ar Kinija.
Kremliaus atstovai tvirtina, kad tokios idėjos realizavimas padėtų pašalinti pasidalijimą, išlikusį nuo šaltojo karo, ir bendrai gintis nuo tokių pavojų kaip terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas.
Tačiau pirmadienį planą NATO valstybių ambasadoriams pristatęs Rusijos atstovas Dmitrijus Rogozinas sulaukė įtarimų, kad taip Maskva gali mėginti susilpninti tokias organizacijas kaip NATO, ES ir ESBO.
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius L.Talat Kelpša, Eltai komentuodamas Rusijos idėją, ją pavadino įdomia ir pripažino, kad apie ją dar teks kurį laiką diskutuoti. Kita vertus, diplomato teigimu, negalima pamiršti, kad šiuolaikinė Europos saugumo struktūra formavosi pastaruosius 60 metų.
„Natūralios atrankos principu atkrito ir suiro tokios struktūros, kurios buvo grįstos prievarta ir teisės imitavimu. SSRS ir Varšuvos sutarties organizacija, matyt, yra ryškiausi pavyzdžiai. Išliko tos, kurios būrėsi savanorystės ir bendrų vertybių pagrindais. Narystė ES ir NATO šiandien jungia daugumą Europos valstybių, o šalių, norinčių įstoti į šias struktūras, ratas tik plečiasi“, - pabrėžė ministerijos sekretorius.
Anot L.Talat Kelpšos, Lietuva ir dauguma kitų Europos valstybių siekia, kad ES ir NATO sprendžiant Europos saugumo klausimus ateityje tektų dar didesnis vaidmuo.
„Taigi jei Rusija savo pasiūlymu nori išardyti šią natūralią atranką perėjusią Europos saugumo sistemą, revizuoti visą pastarųjų šešių dešimtmečių Europos istoriją ir grįžti į jėgos balanso laikus, entuziastingo palaikymo ji nesulauks“, - teigė L.Talat Kelpša.
Anot dienraščio „International Herald Tribune“, siūlydamas naują saugumo architektūrą Europai Kremlius siekia užkirsti kelią JAV ar Europos šalių sprendimams, kuriems trūksta Jungtinių Tautų paramos, tokiems kaip JAV vadovaujama invazija į Iraką 2003 m.
Ar Kosovo nepriklausomybės pripažinimas. Pasak Rusijos atstovų, svarbiausias pasiūlymų aspektas yra idėja, kad nauja Europos saugumo sutartis būtų teisiškai įpareigojantis dokumentas, paremtas Jungtinių Tautų chartija. Rusai taip pat norėtų sušaukti tarptautinį forumą, kuriame dalyvautų ESBO, NATO, ES, Nepriklausomų Valstybių Sandrauga ir Rusijos vadovaujama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kuriai priklauso Vidurio Azijos valstybės.
NATO konkrečiau reaguoti į Rusijos idėją ketina gavusi detalesnius pasiūlymus. Juos Rusija žada atskleisti rugsėjį.
