Rusijos apžvalgininkas Igoris Pavlovskis naujienų portale „Regnum.ru“ pateikė savo versiją dėl riaušių organizavimo Rygoje ir Vilniuje. Pasak jo, didžiausią naudą iš šių riaušių gaus ne opozicinės, bet valdančiosios daugumos partijos, o apie „Rusijos faktorių“ kurstant neramumus neverta nė kalbėti.
Panašūs padariniai, bet ne priežastys
Pasak I. Pavlovskio, visos trijose valstybėse politikai ir politologai vienareikšmiškai kartojo: „Tokių įvykių nebuvo nuo 1990 m.“ Apžvalgininkas pastebi, kad ramų ir sotų „Baltijos tigrų“ gyvenimą pertraukė akmenimis ir lazdomis ginkluoti jaunuoliai, nors iki 2009 m. Estija buvo vienintelė valstybė, apie kurią jos kaimynės sakydavo: „Ačiū Dievui, pas mus tai neįmanoma.“ Pasirodo, įmanoma.
Vertindamas kilusias riaušes, I. Pavlovskis teigia, kad nors jų padariniai atrodo panašūs, negalima šių įvykių vertinti vienodai. Ir ne tik todėl, kad riaušės Taline įvyko anksčiau. Yra dar vienas esminis skirtumas. Pasak I. Pavlovskio, Estijos valdžiai pavyko įtikinti tėvynainius dėl vadinamojo „Rusijos faktoriaus“ provokuojant visuomenę, tačiau neramumų Rygoje ir Vilniuje atveju kalbėti apie galimus provokatorius iš Rytų būtų nelogiška.
Kita vertus, Estijoje neramumai prasidėjo gana chaotiškai ir padrikai, todėl net šalies teismai nesiryžo nuteisti tariamų riaušių kurstytojų. Tačiau Vilniaus ir Rygos įvykiuose galima įžvelgti organizacinių elementų. Įvykiuose dalyvavę naujienų portalo „Regnum“ korespondentai teigia, kad tiek Vilniuje, tiek Rygoje minioje buvo grupelės žmonių, provokavusių policiją. Anot korespondentų, minėtos grupelės buvo pasiruošusios gatvės kovoms.
Taigi I. Pavlovskis klausia: „Kam buvo naudingos tokios riaušės ramiuose, tyliuose ir jaukiuose miestuose?“
Neginčijama nauda valdančiosioms partijoms
Pasak jo, Estijoje valdžia kaltę iš karto suvertė Rusijai. Tačiau Latvijos ir juo labiau Lietuvos atveju yra kur kas sunkiau. Tiesa, apžvalgininkas pripažįsta, kad norinčių tą padaryti abiejose šalyse netrūksta.
Anot apžvalgininko, valdančioji Latvijos partija jau mėgino surasti kaltus viską versdama šalies opozicijai. Greičiausiai tas pats įvyks ir Lietuvoje. „Valdančioji koalicija pareikš, kad neramumus sukėlė opozicija ir imsis geležiniu kumščiu įvedinėti šalyje tvarką, drausdama mitingus ir demonstracijas“, - rašo I. Pavlovskis.
Jis klausia, ar tokia padėtis iš tiesų naudinga opozicijai. „Tuo metu, kai valdančiųjų partijų autoritetas smunka iki žemiausios įmanomos ribos, o iki rinkimų dar daug laiko, opozicija netenka galimybės per mitingus ir susirinkimus daryti spaudimą valdžiai. Be to, po tokių riaušių opozicija automatiškai pradedama gretinti su marginalais. Taigi galiausiai paaiškėja, kad didžiausią naudą iš šių įvykių gauna valdančiosios partijos“, - teigia I. Pavlovskis.
Jis primena įvykius Estijoje, kai po sėkmingo „rusiško maišto“ numalšinimo valdančiosios partijos reitingai labai smarkiai pakilo. Estijos valdžia gavo beveik neribotą veiksmų laisvę. Visi, kurie drįsdavo kritikuoti premjerą, buvo vertinami kaip valstybės priešai.
Apibendrindamas savo įvykių versiją I. Pavlovskis teigia, jog negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad valdančiosios partijos Vilniuje ir Rygoje bandė pasinaudoti šiuo scenarijumi, tačiau tai, kad po neramumų Lietuvoje ir Latvijoje privalumų gaus būtent valdančiosios partijos, yra neginčijama.
