Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.
Šiandien žmonės skirtingai vertina praeities įvykius, o analitikai pastebi, kad Rusija nepažengė tiek daug, kaip tikėtasi, praneša LTV „Šiandien“.
Rugpjūčio 19-ą ją iš miego pabudę Sovietų Sąjungos piliečiai per televizorių išvydo „Gulbių ežerą“. Netrukus išgirdo, kad atostogaujantis persitvarkymo lyderis Michailas Gorbačiovas nušalintas, o miesto gatvėse – tankai.
Nepaisydami kariuomenės ir saugumo pajėgų, žmonės rinkosi prie Maskvos Baltųjų rūmų, kuriuose dirbo parlamentas. Komunistų radikalų nepaisė ir tuometinis sovietinės Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, nuo tanko paskelbęs perversmininkams nuosprendį. Rugpjūčio pučas Rusijoje nepavyko.
„Visas pasaulis matė šiuos vaizdus ir tai tapo perversmininkų pralaimėjimo ir mūsų pergalės simboliu“, – sako buvęs Boriso Jelcino patarėjas Genadijus Burbulis.
Neryžtingti ir kompetencijos stokojantys pučo lyderiai suprato, kad per daug generolų ir KGB pareigūnų nenori jų klausyti. Tačiau didžiausia nesėkmė – žmonių jūra, tikinti jų pačių išrinkto prezidento Boriso Jelcino pažadėtomis laisvėmis.
Kai jau buvo aišku, kad pučas baigėsi, apėmė euforija, supratome, kad prasideda naujas gyvenimas, pasakojo liudininkė.
Perversmas, kuriuo komunistai radikalai siekė išsaugoti senąją sistemą, tik paspartino jos byrėjimą. Po trijų mėnesių neliko sovietų Komunistų partijos, dar po mėnesio – visos Sovietų Sąjungos.
„Žmonės visiškai atsigavo, jautėmės lyg nieko nebijotume. Galvojau: esu pilietė, turiu teises, galiu daryti viską, kas, manau, yra teisinga“, – prisimena meno kritikė Milena Orlova, stovėjusi prie Baltųjų rūmų.
Atvertos sienos, žiniasklaidos ir žodžio laisvė, naujos partijos. Tačiau Michailas Gorbačiovas neslepia savo nepasitenkinimo dabartine padėtimi ir sako, kad einama atgal.
Pasak žmogaus teisių aktyvisto, Rusijai nepavyko sukurti naujos politinės klasės, kuri nebeleistų komunistams grįžti.
„Neturėjome tokio elito, kaip Lenkijoje, Čekoslovakijoje ar kitose Rytų Europos šalyse, kuris prisiimtų atsakomybę už šalį. Kas buvo mūsų jaunasis elitas?“ – klausia žmogaus teisių grupės „Memorial“ atstovas Aleksandras Čerkasovas.
Pasak jo, dabar Kremliuje vėl sėdi tuo metu buvę jauni, dabar kiek pasenę saugumiečiai. Kas vyko prieš pučą ir kas vyskta dabar – tęsinys. Esą dabartinėje Rusijoje nėra nepriklausomos teismų sistemos, veši korupcija.
Žmonių apklausos Rusijoje rodo, kad praėjus 20 metų, dauguma jau pamiršo tų dienų lyderius, o kai kurie su nostalgija prisimena komunistinius laikus ir palaiko Rusijos premjerą Vladimirą Putiną – esą Sovietų Sąjungos žlugimas buvo didžiausia XX amžiaus geopolitikos katastrofa.
Viktorija MICKUTĖ
