LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
Jei Kremlius toliau palaikys tokią pat retoriką dėl Krymo, o tarptautinių susitarimų ignoravimą laikys aukščiausia Rusijos vertybe, pasaulio pasitikėjimas Rusija, kaip tarptautine partnere, neabejotinai mažės. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis. Jis priduria, kad vidinė retorika dėl Krymo grįžimo į namus formuoja gana uždarą visuomenę, be to, ji formuojama ir tokiais instrumentais, kokie buvo naudojami dar Sovietų Sąjungoje.
G. Mažeikio nuomone, Krymo aneksijos metinės ir jų šventimas yra iššūkis pasaulio bendruomenei. „Tai yra iššūkis tarptautiniams įstatymams, tarptautinėms sutartims, kurių Rusija atvirai nepripažįsta, atvirai ignoruoja, keldama įsivaizduojamą vykdomą savo vidinę teisę aukščiau tarptautinės ir tai viešai deklaruodama per visą žiniasklaidą“, – sako G. Mažeikis.
Maža to, tęsia filosofas, Kremlius tarptautinių susitarimų ignoravimą pabrėžia kaip aukščiausią Rusijos vertybę. VDU profesoriaus įsitikinimu, dėl tokios retorikos tikrai mažės pasaulio pasitikėjimas Rusija.
„Esant tokiai retorikai, pasitikėjimas Rusija, kaip tarptautine partnere, neabejotinai mažės. Ši visa vidinė retorika Rusijoje dėl Krymo grįžimo į namus formuoja gana uždarą visuomenę, ir tas uždarumas pasireiškia būtent ir šventimo būdu, kai visuomeniniams kolektyvams [...] yra tiesiog nurodoma, kiek jie privalo dalyvauti, švenčiant Krymo metines, lygiai kaip prieš tai buvo privaloma bendradarbiauti su Krymu arba net važiuoti ilsėtis į Krymą“, – atkreipia dėmesį G. Mažeikis.
Pasak jo, toks privalomas viešumas buvo būdingas Sovietų Sąjungai. „Matosi, kad šie instrumentai yra atkartojami, ir iš naujo kuriama uždara visuomenė“, – konstatuoja filosofas.
Pasiteiravus apie Rusijos prezidento neįprastai ilgą – dešimties dienų – dingimą, pakursčiusį įvairius gandus, G. Mažeikis atkreipia dėmesį, kad Vakarų žiniasklaida V. Putino vadinamajam dingimui neskyrė tiek daug dėmesio, nes didžioji pasaulio žiniasklaida reaguoja į patikimus simptomus.
„Pavyzdžiui, užsienio žvalgyba, kuri savo ruožtu bendradarbiauja su didžiųjų valstybių lyderiais. Ir nebuvo tuo požiūriu jokių požymių, kad Rusijoje vyksta kažkas labai negero. O štai šis triukšmas dėl V. Putino dingimo daugiausia buvo keliamas Rusijos marginalių laikraščių ir tokių pat nepagrindinių Ukrainos laikraščių“, – pastebi G. Mažeikis. Jo manymu, tokios žiniasklaidos priemonės žemesniame informacinio karo lygmenyje forsavo didžiąją diskusiją. Vis dėlto filosofas pažymi, kad Kremliaus aplinka nesiekė ir neketino atsakyti į šią diskusiją, kuri galėjo sukelti vienokias arba kitokias įtampas.
Anot G. Mažeikio, pirmadienį vykęs V. Putino susitikimas su Kirgizijos prezidentu Almazbeku Atambajevu vyko keistai dėl to, kad iš pradžių buvo platinamos fotografijos, o ne informacija apie patį susitikimą. Pastarasis G. Mažeikiui atrodo esąs, jo žodžiais, kiek uždaro pobūdžio.
„Paprastai Kremlius daro visa tai labai atvirai, todėl šiokių tokių abejonių gali kilti. Bet vėlgi – užsienio spauda pažymi visai kitą, t. y. daugiau ligos, problemą. Tos fotografijos, kurios šiandien išplatintos, nerodo labai sveiko Rusijos lyderio veido. Bet, vienaip ar kitaip, manau, kad ši įtampa – veikiau ažiotažas – šiuo atveju viešojoje arenoje yra nurimęs, o visa propagandos mašina, kuri buvo sukurta, pastarosiomis dienomis orientuota į Krymo aneksijos metinių minėjimą, yra paleista ir veikia“, – įsitikinęs G. Mažeikis.
Filosofas priduria – ši mašina veikia nepriklausomai nuo to, ar pats Rusijos lyderis ten dalyvauja, ar ne.
