„Bandymai pasibelsti į vakariečių širdis iki Bučos buvo nelabai sėkmingi“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis" teigė buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.
Pasak jo, Vakarų visuomenės nelabai suprato, nelabai domėjosi ir nelabai palaikė ukrainiečius šiame kare.
„O politikai, kadangi Vakarų valstybės yra demokratinės, jie orientavosi į visuomenės nuotaikas, o ne strateginius savo valstybių, Europos, Amerikos interesus.
Dabar, manau, kad situacija yra pasikeitusi, Vakarų visuomenės yra pasibaisėjusios ir parems valstybių vadovų pastangas teikti sunkiąją ginkluotę Ukrainai“, – įsitikinęs P. Vaitiekūnas.
Ukraina sulaukia vis daugiau ginkluotės
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas atkreipė dėmesį, kad Ukraina sulaukia vis daugiau pagalbos ginkluote. Čekija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, tiesiogiai tiekiančia Ukrainai puolamųjų ginklų nuo tada, kai Rusija prieš pusantro mėnesio pradėjo invaziją į Ukrainą.
Aukšti Čekijos pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad šalis į Ukrainą išsiuntė sovietų pagamintus tankus T-72 ir pėstininkų kovos mašinas BVP-1. Neatsiliko ir Slovakija, kuri perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300.
Geros žinios atėjo ir iš Vokietijos. Po Bučos, Mariupolio ir kitų Ukrainos tragedijų šalies valdantieji pagaliau pritarė sunkiosios ginkluotės tiekimui į V. Putino užpultą šalį.
Vokietija Ukrainai jau yra perdavusi oro gynybos raketų, prieštankinių ginklų ir kulkosvaidžių. Tačiau Kyjivo prašoma sunkioji ginkluotė – koviniai tankai, koviniai lėktuvai, karo laivai ar artilerijos pabūklai – jos dar nepasiekė.
„Kol ginklai neatiduoti, kol perdavimas nepadarytas, valstybėms reikėtų patylėti. Padaryti darbą ir tada jau sakyti, o ne atvirkščiai, visgi gali sutrikti tie tiekimai“, – politikams patarė G. Bagdonas.
Vakarai nenori įsitraukti
Atsargos pulkininkas pažymėjo, kad Vakarų šalys vis dar bijo tiesiogiai įsitraukti į karą. NATO atstovai ne kartą kartojo, kad oro erdvės uždarymas, ko ne kartą prašė Ukraina, būtent ir reikštų Aljanso įsitraukimą į konfliktą.
„Norint uždaryti oro erdvę, reikia dislokuoti Ukrainos teritorijoje Vakarų šalių sausumos pajėgas, priešlėktuvinę gynybą.
Nes kontroliuoti oro erdvę reiškia naikinti taikinius skrendančius ore, ar tai būtų neatpažinti taikiniai, ar svetimos šalies, šiuo atveju, Rusijos tiek raketas, tiek lėktuvus. Tai reiškia įsitraukti į karinį konfliktą“, – aiškino G. Bagdonas.
Pašnekovas teigė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaruoju metu, suprasdamas Vakarų nenorą tiesiogiai įsitraukti į karą, nustojo prašyti uždaryti oro erdvę virš jo šalies.
„Bet ko jis nenustoja reikalauti, tai yra sunkiosios ginkluotės. Nes Ukraina kariauja ir už mūsų laisvę, ir už mus“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Reikia siųsti ne taikdarius, o kariuomenę
Kovo mėnesį Lenkijos vadovai išsakė mintį, kad NATO į Ukrainą turėtų pasiųsti taikdarių misiją. Į tokį siūlymą sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Tikiuosi, jie supranta, apie ką kalba. Tai reikštų tiesioginį Rusijos ir NATO pajėgų susidūrimą“, – teigė jis.
Visgi G. Bagdono teigimu, „taikdariai“ nėra pats geriausias terminas, kurį reikėtų vartoti.
„Atvirai sakant, nelabai suprantu, nes taikdariai gali būti įvesti ten, kur yra jau taika, paliaubos.
Nebent galėtų užtikrinti humanitarinius koridorius, bet vėlgi reikia paliaubų. Manyčiau, kad kariuomenę reikia įvesti, pasiruošusią kautis, jeigu toks sprendimas“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Tačiau G. Bagdonas pabrėžė, kad Aljanso atstovų pasisakymai ar indikavimas, kad NATO šalys ketina siųsti karius, kardinaliai keistų situaciją.
„Aš tikrai abejoju, ar Rusija pati norėtų kariauti su Aljansu“, – teigė pašnekovas.
Tuo metu P. Vaitiekūnas tvirtino, kad netiki sėkmingu derybų tarp Rusijos ir Ukrainos rezultatu, tad jo nuomone, Vakarams būtina įsitraukti į karą.
„Mūsų atsakomybė ir mūsų moralinė dilema pajusti tas ribas, kurias Rusija brėžia Ukrainoje, galima tiktai įsikišus į tuos karinius veiksmus. Rusai turi pralaimėti Ukrainoje“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras.
Putinas gyvena paraleliniame pasaulyje
„Pergalė gali būti pasiekta tik kare. Žinoma, po tam tikro nualinimo, kai Rusijos kariuomenė bus sutriuškinta ar bus priversta trauktis, tada, žinoma, tos derybos vyks, tada bus tikros derybos. Kitokio būdo, nei sutriuškinti Rusijos kariuomenę, nėra“, – teigė G. Bagdonas.
Kalbėdamas apie Rusijos žlugimą puolant beveik visą Ukrainos teritoriją, G. Bagdonas pažymi, kad tai parodo, kiek neadekvatus yra Kremlius.
„Putinas gyvena paraleliniame pasaulyje ir neturi tikros žvalgybinės informacijos. Tai tiesiog pribloškia.
Visai teoriškai ir logiškai, kad Putinas įgyvendintų tokią operaciją, kokią buvo sumanęs, strateginius tikslus, kokius buvo sumanęs, okupuoti mažų mažiausiai didžiąją dalį ar visą Ukrainą, užimant Kyjivą, jis turėjo turėti mažiausiai penkis kartus daugiau pajėgumų – pusė milijono ar daugiau.
<...> Čia yra klasika, nes puolime reikia mažiausiai tris kartus didesnių pajėgumų, norint išlaikyti okupuotas teritorijas ir įvertinant galimą pasipriešinimą, tai reikėtų dar daugiau – penkis-šešis kartus didesnių pajėgumų. Čia yra tas neadekvatumas. Aš tai pasakoju, kad suvoktume, kokiame informaciniame burbule Kremlius gyvena“, – pasakojo atsargos pulkininkas.
„Kas yra blogai, kad Putinui reikia pergalės, jis gali būti desperacijoje“, – pridūrė jis.
Rusiją reikia grąžinti į akmens amžių, kitaip ji grasins ir mums
„Rusija jokiu būdu negali išeiti iš Ukrainos laimėjusi kažką tai. Rusija turi pralaimėti Ukrainoje, negalima įšaldyti šito konflikto.
Ukrainiečiai turi laimėti, nes tik tokiu būdu rusai nesukaups per porą ar trejetą metų pakankamų jėgų, kad pultų ir atakuotų dar stipresne ginkluote tuos pačius Vakarus, tą pačią Europą ar NATO šalis. <...> Rusija turi “, – teigė P. Vaitiekūnas.
„Rusijai sustiprėjus, tikėtina, kad ji pradėtų grasinti ir mums“, – jam antrino G. Bagdonas.
Visgi atsargos pulkininkas ramina, kad Lietuva saugi būdama NATO nare.
„Putinas pasiekė, kad dabar tikriausiai jau patrigubintos Aljanso pajėgos ir dar ruošiamos. <...> Putinas savo veiksmais daug kartų sustiprino mūsų gynybą“, – teigė G. Bagdonas.
P. Vaitiekūno teigimu, kad Rusija po karo Ukrainoje nesiimtų niekam grasinti jėga, ji 3–5 metų laikotarpiu turi būti izoliuota.
„Visomis prasmėmis, politiškai, ekonomiškai, finansiškai, prekybine prasme, naftos ir dujų embargas turi efektingai veikti. Rusija turi pradėti smukti į technologinį akmens amžių. Tegul pradeda gaminti akmens kirvukus, labai pravers jiems ateityje.
<...> Izoliacija ir akmens amžiaus technologijos, manau, kad sutvarkys šitą putinišką fašizmą be apsikeitimo kokiais nors masinio naikinimo ginklais“, – kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras.
