Šalyje sparčiai artėjant Dūmos bei prezidento rinkimams, Rusijos diplomatai siekia itin apriboti rinkimų stebėjimo misiją atliekančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veiksmų laisvę, praneša „International Herald Tribune“.
Rusija siekia itin smarkiai sumažinti rinkimų stebėtojų skaičių, o taip pat reikalauja, kad stebėtojams iškart po rinkimų būtų uždrausta viešai publikuoti savo ataskaitas apie jų eigą. Tuomet vieninteliu informacijos apie rinkimus šaltiniu taptų per valstybės kontroliuojamus televizijos kanalus transliuojamos Kremliui lojalių pareigūnų spaudos konferencijos.
Kad ESBO rinkimų stebėtojų laisvė būtų suvaržyta, reikia visų 55 šiai organizacijai priklausančių narių pritarimo. Rusijos reikalavimams jau pritarė tokios posovietinės valstybės kaip Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas bei Uzbekistanas. Jei Kremliui nepritars ir kitos valstybės, tai Maskva grasina blokuoti kitų ESBO itin reikšmingų sprendimų priėmimą per lapkritį įvyksiantį šios organizacijos narių susitikimą Madride.
Tačiau labiausiai tikėtina, kad Rusija imsis vienašališkų veiksmų. Politikos analitikai pastebi, kad, renkant dabartinę Dūmą, ESBO rinkimų stebėtojai į Rusiją buvo pakviesti dar likus 3 mėnesiams iki rinkimų.Šiemet, nors iki rinkimų liko vos pusantro mėnesio, nė vienas stebėtojas kol kas nepakviestas. ESBO netgi neleista į šalį atsiųsti taip vadinamosios „poreikių nustatymo misijos“, kuri nustatytų, kiek stebėtojų organizacija šiemet turi siųsti į Rusiją.
Dienraščio „Komersant“ žurnalistas Andrejus Davydovas teigė, kad šiemet stebėtojų skaičius bus itin ribojamas. ESBO, jo teigimu, bus leista į Rusiją atsiųsti vos keliolika stebėtojų, o ne 400 kaip reikalauja pati organizacija.
Politikos analitikai baiminasi, kad toks Rusijos elgesys gali sudaryti precedentą kitoms nešvariais rinkimais garsėjančioms valstybėms taipogi nutraukti arba smarkiai apriboti bendradarbiavimą su ESBO. 1990 metais per Kopenhagos susitikimą tiek Rusija, tiek kitos buvusios Sovietų Sąjungos respublikos pasirašė susitarimą, kuriame įsipareigojo vykdyti sąžiningus demokratinius rinkimus, kuriuos galėtų stebėti nepriklausomi Vakarų atstovai.
Tačiau Rusija pastaruoju metu veikiau linkusi kaltinti ESBO rinkimų stebėtojus regioninio stabilumo griovimu bei kišimusi į valstybių vidaus reikalus kurstant spalvotąsias revoliucijas. Dar 2004 metais po Oranžinės revoliucijos Ukrainoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad rinkimų stebėtojų misijos ne tik prarado savo prasmę, bet politinių manipuliacijų įrankiu.
Kaip žinia, Rusijoje gruodžio 2 dieną vyks eiliniai Dūmos rinkimai, o kitų metų pavasarį turės būti išrinktas naujasis šalies rezidentas.
