10 metų Briuselyje „marinuotos“ geležinkelio magistralės „Rail Baltica“, sujungiančios Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį, statyba gali būti ekonomiškai nenaudinga: Rusija ėmėsi kurti šią magistralę dubliuojantį tarptautinį projektą.
Speciali Rusijos Vyriausybės komisija pritarė 28 mlrd. rublių investicijoms į jau egzistuojančios geležinkelio linijos Helsinkis – Sankt Peterburgas „radikalią modernizaciją“. Savo ruožtu Rusijos geležinkeliai 2008 – 2010 m. į šią transporto atšaką iš viso investuos 79,7 mlrd. rublių, skelbia Latvijos verslo dienraštis „Business&Baltija“.
Modernizavus šią geležinkelio liniją keleivinių traukinių tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo greitis pasieks 200 km/h, o kelionė sutrumpės nuo 5 val. 50 min. iki 3 val. 30 min. Rusijos geležinkelių pranešime sakoma, kad padidės ir krovininių sąstatų pralaida, o tai savo ruožtu esą užtikrins tranzitinių krovinių į Rusijos uostus prie Suomijos įlankos srautų padidėjimą.
Tačiau modernizuojama Helsinkio – Sankt Peterburgo geležinkelio magistralės atkarpa – tik pirmoji kur kas didesnio tarptautinio projekto, vadinamojo Tarptautinio transporto koridoriaus Nr. 9, kurio linijos sujungs Suomijos sostinę su Kijevu, Kišiniovu, Bukareštu, Sofija ir Graikijos Aleksandropoliu – dalis, skelbia dienraštis. Viena šio geležinkelio maršruto atkarpų eis iš Sankt Peterburgo į Minską, Vilnių, Klaipėdą ir Kaliningradą, iš kurio galės pasiekti Lenkijos geležinkelių sistemą. Taigi bent jau Suomijos – Lietuvos maršruto atkarpoje šis Rusijos geležinkelių „koridorius“ eis lygiagrečiai didžiajai „Rail Baltica“ daliai.
Svarstant apie „Rail Baltica“ apkrovimą viltys kol kas dedamos į krovinius iš Suomijos, nes Taliną nuo Helsinkio skiria tik siaura Suomių įlanka, tačiau iš esmės klausimas dėl keleivių ir krovinių pervežimo mastų vis dar tebėra atviras, rašo „Business&Baltija“. Tačiau modernizuoto rusiško „koridoriaus“, einančio tik sausuma, atsiradimas gali dar labiau padidinti abejojančių 3 mlrd. eurų „Rail Baltica“ projekto tikslingumu, gretas.
Pasak dienraščio, Latvijos susisiekimo ministerija galimą konkurenciją su Rusijos magistrale vertina santykinai ramiai. „Rusijos projektas iš esmės nukreiptas į keleivių, o „Rail Baltica“ – į krovinių pervežimų didinimą, - sakė šalies susisiekimo ministro Ainaro Šleserio patarėjas Edgaras Vaikulis. – Tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad šios geležinkelio magistralės statyba Latvijai jokios įtakos neturės, negalima. Tam tikrų priežasčių nerimauti mes turime“.
