Nutrūkęs tiekimas naftotiekiu "Družba" Lietuvą paskatino intensyviau ieškoti alternatyvų energetiniams šaltiniams iš Rusijos ir suteikė Vilniui svertų tarptautinės politikos arenoje, mano politikos ekspertas.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) doktorantas Arūnas Molis BNS komentuodamas, kaip pasikeitė šalies situacija energetikos sektoriuje per dvejus metus, kai 2006 liepą Rusija nutraukė naftos tiekimą Lietuvai vamzdynu "Družba" sakė, jog šis Maskvos sprendimas atvėrė galimybes ieškoti naujų "juodojo aukso" importo galimybių, privertė mąstyti, kaip pastatyti naują atominę elektrinę bei taupyti vartojant energetinius išteklius.
"Aš net matau teigiamą pusę tame, kad buvo kažkokia paskata iš Rusijos pusės. Labai didelės ir vienareikšmiškos problemos aš tame neįžvelgiu. Tas Rusijos poelgis paskatino naujai pažvelgti į alternatyvius energetikos šaltinius bei įteikė Vilniui instrumentą kalbantis su Europos Sąjunga, kam Lietuvai reikalinga atominė elektrinė ar vieninga ES energetinė politika", - kalbėjo politikos ekspertas.
A.Molis taip pat pažymėjo neturintis iliuzijų, kad Rusija ateityje liausis santykiuose su Rytų ir Vidurio Europos šalimis naudojusi efektyviausius savo kozirius - transportą ir energetiką. Pasak jo, skaudžiausia Lietuvai būtų, jei rusai imtų vengti tiekti žaliavas naftos perdirbimo įmonei "Mažeikių nafta" ne tik vamzdynu, bet ir blokuotų jos atsigabenimą tanklaiviais, kaip yra daroma šiuo metu.
"Rusai daugiau nelabai turi iš ko rinktis, tai atitinkamai galima daryti išvadą, kad spaudimas per šias sritis (energetiką ir transportą - BNS) tiktai didės. Tuo nereikėtų stebėtis, o ieškoti atsako priemonių. Ilguoju laikotarpiu tokiu atsaku ir alternatyva galėtų tapti energijos taupymas ir šaltinių, nesusijusių nei su nafta, nei su dujomis, paieškos", - svarstė A.Molis.
Pasak jo, Lietuva, ypač namų ūkio ir transporto srityse, turi potencialo sutaupyti nuo 30 iki 40 proc. energijos.
2006 metų gegužę Lietuvos vyriausybei sudarius sutartį su Lenkijos kompanija "PKN Orlen" dėl Rusijos kompanijai "Yukos" priklausančių "Mažeikių naftos" akcijų perpirkimo to paties mėnesio 29 dieną Rusijos naftotiekių operatorius "Transneft" informavo apie galimus naftos tiekimo sutrikimus. Po dviejų mėnesių Rusijos teritorijoje esą išsiliejus nedideliam kiekiui naftos, buvo nutrauktas naftos tiekimas Lietuvai "Družba" naftotiekiu.
2007 metų vasarį Rusijos techninės standartizacijos tarnyba "Rostechnadzor" informavo, jog "Družba" atkarpa, kuria buvo tiekiama nafta Lietuvai, reikalauja kapitalinio remonto, o be jo tiekimas negali būti atnaujintas.
Lietuva bei Europos Sąjunga ne kartą Rusijai oficialiai siūlė pagalbą įvertinant naftotiekio būklę, tačiau Rusijos pusė į tai nereagavo. 2006-ųjų lapkritį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažadėjo iki 2007-ųjų kovo pateikti naftotiekio remonto darbų grafiko planą, tačiau šis pažadas taip ir liko neįvykdytas.
Rusija iki šiol nėra pateikusi jokios oficialios informacijos apie galimus naftos tiekimo "Družba" naftotiekiu atnaujinimo planus.
Specialistų vertinimu, naftos tiekimas Lietuvai galėjo būti nutrauktas ir dėl politinių priežasčių. Mažeikių įmonė žaliava dabar apsirūpina brangesniu jūros keliu - per Baltijos jūroje esantį Būtingės terminalą.
Lietuva nuosekliai laikėsi pozicijos, jog naftos tiekimo "Družba" naftotiekiu klausimas turi būti keliamas įvairiuose ES-Rusijos bendradarbiavimo formatuose. Vilniui reikalaujant šis klausimas buvo įtrauktas į derybų dėl naujos ES-Rusijos Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties mandato priedą.
