Prieš pasisakydamas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonominiame forume A. Sergejevas pažymėjo, kad „labiausiai svarbus ir įdomus projektas, kurį šiuo metu vysto Rusijos mokslų akademija ir Karinė medicinos akademija, yra taip vadinamas genetinis kareivio pasas. Tai labai svarbus, fundamentalus projektas, kuris gali suteikti rimtų privalumų ateityje, cituojamas mokslininkas „Forbes“. Pačios idėjos tikslas – surasti tokias genetines karių savybes, kurios leistų jiems teisingai orientuotis išsirenkant karinę specialybę“.
Kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl valstybinės politikos pagrindų „cheminio ir biologinio saugumo srityse, iki 2025 metų“, kuriame yra ir genetinių pasų visiems piliečiams koncepcija.
Nustatys karių pasirengimo lygį
Anot naujienų agentūros TASS, šis projektas „yra dalis valstybės valdymo sistemos Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo sferoje ir suteikia <...> priemones, skirtas saugoti žmones ir aplinką nuo negatyvių cheminių ir biologinių faktorių, cheminei ir biologinei grėsmei užkardyti, sukurti ir išvystyti cheminių ir biologinių ginklų rizikas, o taip pat įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą cheminio ir biologinio saugumo srityse“.
Šis karinis projektas „numato ne tik fiziologinės būklės įvertinimą, tačiau ir žmogaus elgesio prognozavimą stresinėse, kritinėse situacijose, kurios susijusios su karine profesija“, pareiškė A. Sergejevas interviu TASS.
Kariniai pasai padės numatyti „karių pasirengimą stresui, gebėjimus tokio streso metu vykdyti fizines ir mentalines užduotis“. Jis taip pat yra įsitikinęs, kad „karinė medicina padės aukštai iškelti šio projekto kartelę, juk jau yra rimtų pasiekimų šioje srityje Kalbama apie tai, kad genetiniu lygiu nustatyti, kas, pavyzdžiui, labiau tinkamas tarnauti laivyne, o kas, gal, labiau pasirengęs tapti desantininku ar tankistu“.
„Forbes“ cituoja ir kitas A. Sergejevo idėjas: šis projektas padės nustatyti, kuo tas ar kitas karys geriau užsiims – šaudys ar tanke sėdės. Juk ateities karas – tai jau daugiau intelektų karai, tų žmonių, kurie priima visiškai kitomis sąlygomis, palyginti su tomis problemomis, su kuriomis susidurta anksčiau.
Pasak A. Sergejevo, „anksčiau stresas kariams buvo susijęs, tarkime, su priešininko artilerijos pasirengimu, kuris norėdavo tave palaužti, privesti išlįsti iš apkasų. Dabar kibernetinių karų sąlygomis stresai yra visai kitokie“, ir taip pat egzistuoja „planų šia kryptimi“.
„Aš manau, kad technologinis atsilikimas šiandien – pagrindinė mūsų nacionalinio saugumo grėsmė, – pažymėjo A. Sergejevas interviu TASS, – Nes pasaulis juda labai greitai į priekį ant mokslo ir technologijų progreso bėgių“.
