Seime vis karščiau diskutuojama dėl prezidento Gitano Nausėdos pateiktų Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų. Vienas iš prezidento pasiūlymų – nuostata, kad vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius ne du mokyklinius brandos egzaminus, o du brandos egzaminus, iš kurių bent vienas būtų valstybinis.
Kartu tarp G. Nausėdos pasiūlymų – alternatyvus ir iki šiol Lietuvoje nenaudotas kelias patekti į aukštąsias mokyklas.
Norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, turėtų labiau pasistengti
G. Nausėdos patarėjas švietimo klausimais Paulius Baltokas Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pristatė G. Nausėdos pasiūlymus dėl patekimo į aukštąsias mokyklas tobulinimo. Jo teigimu, šiuo būdu „brendame į vandenis, kuriuose Lietuvoje dar niekada nebraidėme“, nes Lietuva priėmimą į aukštąjį mokslą organizuoja išskirtinai pagal akademinius rezultatus.
„Tik 22 proc. vaikų iš žemo socialinio ekonominio sluoksnio atitinka minimalius reikalavimus patekti į aukštąją mokyklą – dvigubai mažiau nei iš kitų ekonominių sluoksnių“, – Seime sakė P. Baltokas.
Prezidentūra nori kelti kartelę, pagal kurią būtų nustatoma, kada laikoma, kad asmuo įgijo vidurinį išsilavinimą. Siūloma, kad vidurinį išsilavinimą įgyti būtų galima tik išlaikius du egzaminus, iš kurių bent vienas turėtų būti valstybinis brandos egzaminas.
„Kur mes matome problemą – apie 4 tūkst. vaikų renkasi įgyti vidurinį išsilavinimą pačiu lengviausiu, minimaliausių reikalavimų keliu – besirenkant du mokyklinius brandos egzaminus. Kaip taisyklė, tai dažniausiai yra profesinių mokyklų absolventai, dažniausiai jie yra iš socialiai pažeidžiamų grupių. Kaip taisyklė, tas egzaminų rinkinys dažniausiai yra lietuvių kalbos mokyklinis ir technologijų mokyklinis egzaminas.
Manome, kad atėjo laikas kalbėti apie tai, kad vidurinis išsilavinimas Lietuvoje būtų išduodamas bent su vienu valstybiniu brandos egzaminu. Tai yra ypatingai susiję su tuo, kad Seimas neseniai apsisprendė, kad į aukštąją mokyklą be trijų valstybinių brandos egzaminų patekti nebėra galima“, – sakė P. Baltokas.
Alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą
Kartu prezidentūra siūlo nutiesti alternatyvų kelią asmenims, kurie nori siekti aukštojo mokslo ir stojimo nebevertinti vien tik pagal akademinius rezultatus.
„Pagrindinis dalykas yra antrosios eilės formavimas. Akademinė eilė yra tokia, kokia yra, mes nesiūlome jos keisti, ji ir toliau sudarytų pagrindinį priėmimą. Antroji eilė būtų formuojama iš papildomų vietų. Mes manome, kad tam galėtų būti skiriama papildomai apie 10 proc. vietų kasmet.
Bendrą tokių vietų skaičių galėtų nustatyti Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kiek per pastaruosius 3 metus buvo priimta asmenų iš socialiai pažeidžiamų ar nereprezentuojamų grupių, bei kiek sutarčių savo noru buvo nutraukta iš bendrosios akademinės eilės“, – sakė P. Baltokas.
Prezidentūros manymu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrų vietų aukštosiose mokyklose skaičių galėtų padalinti tarp aukštųjų mokyklų, vertindama, kaip per pastaruosius 3 metus įstaigoms pavyko pritraukti studentus per pagrindinę eilę.
„Tam tikra prasme, valstybės finansuojamų studentų pritraukimas yra kokybinė išraiška – kuo daugiau pas tave papuola į valstybės finansavimą, tuo tavo studijos patrauklesnės, kokybiškesnės“, – pridūrė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, antrojoje eilėje, kurią prezidentūra ir siūlo sukurti, galėtų atsidurti asmenys, įgiję profesinio mokymo diplomą, baigę trumpąsias studijas arba turintys darbinės patirties.
„Mūsų švietimo realybė yra tokia, kad profesinio mokymo bendrasis ugdymas šiai dienai iki trijų valstybinių brandos egzaminų tikrai sunkiai gali paruošti daugiau nei kelias dešimtis vaikų.
Darbo patirties momentas, mūsų supratimu, yra svarbus dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra iki galo teisinga lyginti asmenis, pabaigusius vidurinį mokslą seniau ir turinčius darbo patirties, su vaikais, ką tik išėjusiais iš mokyklos. Antra, gali būti pasikeitę konkursinių dalykų sąrašai ir turimi egzaminai nebeatitikti norimos studijuoti profesijos. Trečia, asmuo per tam tikrą laiką pamiršta mokyklos kursą, bet įgyją kitokių kompetencijų.
Tokio alternatyvaus kelio atsiradimas iš principo įgalintų mus patikrinti asmenis pagal kitus sugebėjimus, jų atitiktį aukštajam mokslui, studijoms jau bakalauro studijų pakopoje“, – pastebėjo P. Baltokas.
Bijo nuvilti pirmūnus
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas pritaria, kad Lietuvai reikėtų kurti alternatyvius stojimo į aukštąsias mokyklas kelius, nes iki šiol esame viena iš nedaugelio valstybių, kuri studentus rikiuoja tik pagal konkursinį balą.
„Yra daugybė faktų ir mokslinių, ir praktinių, rodančių, kad vien tik kognityviniai žmogaus gebėjimai nelemia jo sėkmės ir jo sukuriamos vertės. Šalia kognityvinių gebėjimų labai svarbūs ir kūrybiniai gebėjimai.
Klausimas, kokie tie galėtų būti alternatyvūs būdai ir kaip galėtume juos realizuoti. Kaip galėtume juos šalia to esame būdo, pagal kokius gebėjimus, patirtis, kompetencijas ir pasiekimus galėtume atrinkti mokyklų abiturientus tam, kad jie galėtų toliau tęsti savo išsilavinimą aukštojoje mokykloje“, – komitete kalbėjo A. Žukauskas.
Vis dėlto jam kilo klausimų dėl prezidentūros vizijos. Vienas jų – ar supaprastinus stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką nebus demotyvuoti tie moksleiviai, kurie visą laiką siekė aukštų akademinių pasiekimų.
„Ar nedemotyvuosime tokiu būdu iš dalies tų, kurie dabar nori turėti kuo aukštesnius akademinius pasiekimus, ir jiems pasakysime, žiūrėkit, galima čia ir nelabai rimtai mokytis, turėti prastesnius egzaminus, bet yra jums kitoks variantas?“ – P. Baltoko klausė A. Žukauskas.
Tačiau, pasak prezidento patarėjo, šiuo klausimu Lietuvai reikėtų rinktis vieną iš dviejų kelių – arba mažinti stojimo kartelę, arba suteikti galimybes ir laiko pasiekti kartelę.
„Pasaulyje realiai egzistuoja du būdai, kaip spręsti skirtingų socialinių grupių arba nevisiškai objektyviai lygaus bendrojo lavinimo problemas. Tai pirmas būdas yra tam tikrai grupei taikyti mažesnius reikalavimus. Antras būdas yra sudaryti laiką reikalavimams pasiekti.
Tai tie, kurie siekia akademinių rezultatų, yra garantuoti savo pasirinkimais, tiesia linija keliauja į aukštąjį mokslą ir taip tam tikra prasme sutaupo 1,5–2 metus. Tie, asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nepasiekė tokių reikalavimų, turi ilgesnį kelią tiems reikalavimams pasiekti“, – patikino prezidento patarėjas.
