• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mūsų valstybės teritorija nedidelė, tačiau meteorologų fiksuojami duomenys labai skiriasi – vienur lietaus norma vos pasiekta, o kitur – dvigubai viršyta.

REKLAMA
REKLAMA

Šių metų rugpjūtis nelepina gerais orais. Ne tik ūkininkams tenka gaudyti derliui nuimti palankias valandas – ir statybininkai darbus planuoja atsižvelgdami į sinoptikų ir meteorologų prognozes. Tačiau beveik visi mūsų pašnekovai sako, kad neverta dejuoti dėl patiriamų nuostolių – reikia tiesiog prisitaikyti prie kaprizingo lietuviško klimato.

REKLAMA

Klimato atšilimo įtaka

Šį mėnesį po stiprių liūčių plaukė ne vieno miesto gatvės, tačiau aštriausiai akis badė keli potvyniai Vilniuje ir Klaipėdoje. Kas atsitiko?

Meteorologai atsargiai primena apie globalinį atšilimą. Pastebima, kad temperatūra kyla. Tiesa, nedaug – tik šimtosiomis dalimis, tačiau tokie pasikeitimai fiksuojami. Daugėja kritulių, jų daugiau iškrinta šaltuoju metu, o pavasariais jų net stinga. Šįmet žemdirbiai jau buvo išsigandę, nes pasėjus labai trūko lietaus.

REKLAMA
REKLAMA

„Daugėja smarkesnių liūčių, perkūnijų, škvalų ir jie vis stipresni. Pastebime, kad mus pasiekia tokie reiškiniai, kokie anksčiau buvo būdingi Lenkijai. Vis dažniau mus pasiekia subtropinio klimato protrūkiai“, – sakė Biržų meteorologijos stoties viršininkas Bronius Medinis.

Pasak Šiaulių meteorologijos stoties viršininko Gyčio Černiausko, šį mėnesį Šiaulių krašte labai stiprių liūčių nebuvo, tačiau nelietingų dienų buvo labai nedaug, todėl ūkininkams tai buvo sudėtingas mėnuo. Štai Vidurio Lietuvoje rugpjūčio 11–18 d. lijo kasdien, todėl javapjūtės darbai praktiškai nevyko. Drėgmės kiekis 0–20 cm dirvožemio sluoksnyje siekė net 15–17 proc.

Suvalkijoje dalį derliaus nukūlė kruša. Kai kuriuose laukuose žieminių rapsų nuostoliai siekė net iki 60 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Statybininkai darbus planuoja su meteorologais

Vėjuoti bei lietingi orai trukdė ir statybininkams, ypač Klaipėdos regione.

„Patikėkite – kiekvienos dienos darbų planus rengiu įvertindamas orų prognozes“, – kalbėjo bendrovės „Ranga“ darbų vykdytojas Vincas Rekešius.

REKLAMA

Praėjusį penktadienį Klaipėdoje dirbantiems bendrovės statybininkams teko kelis kartus jungti vandens siurblius, tačiau apskritai statybininkai nesiskundžia, nes tokiems netikėtumams ruošėsi.

Duomenys apie kritulius pateikiami milimetrais. Įsivaizduokime, jeigu vanduo nenutekėtų, nesusigertų į žemę, tai tiek milimetrų pasiektų žemę.

REKLAMA

„Kartais mums skambina statybininkai projektuotojai, kuriems svarbu, kokias pralaidas vandens nutekėjimui įrengti, ir klausia – kiek vidutiniškai lyja. Kai pasakome milimetrais, jiems neaišku, tada juokaujame – jeigu reikia, galite apskaičiuoti ir kibirais arba kubais. Nesudėtinga – plotą padauginkite iš milimetrų ir žinosite kubais“, – juokėsi B.Medinis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mėnuo – dvigubai lietingesnis

Lietuva nedidelė, tačiau meteorologų fiksuojami duomenys labai skiriasi. Štai Biržų rajone didelių svyravimų nebūta, o Žemaitijoje jie itin ryškūs – meteorologai juokauja, kad Žemaitijoje jau šios savaitės pradžioje buvo „prilyta pusantro rugpjūčio“, taigi manoma, kad mėnesio norma bus dvigubai viršyta.

REKLAMA

Pasak Klaipėdos hidrometeorologijos tarnybos meteorologės Juditos Navašinskienės, uostamiestyje rugpjūtį paprastai prilyja 83 mm (liepos mėnesį – vidutiniškai 73 mm).

„Populiariai galime sakyti, kad į kvadratinį metrą iki rugpjūčio 23 d. jau prilijo 130 kibirų, taigi iki mėnesio pabaigos galimai iškris dviguba norma. Toks pat lietingas rugpjūtis buvo 2010 m., 2008 m., 2007 m. (triguba norma) ir 2005 m., o 2003 m. ir 1999 m. – pusantro karto daugiau lyta nei vidutiniškai. Tačiau 2004 m. ir 2006 m. rugpjūtį kritulių beveik nebuvo“, – sako J.Navašinskienė.

Per 30 metų meteorologijos srityje dirbantis Biržų meteorologijos stoties viršininkas B.Medinis sakė, kad labiau turėtume stebėtis, jeigu rugpjūtį nelytų.

REKLAMA

Mes klaidingai manome, kad lietingiausias mėnuo yra liepa. Netiesa. Rugpjūtis yra gerokai lietingesnis. Kolegai pritaria ir J.Navašinskienė: „Remdamasi daugiamečių stebėjimų rezultatais, galiu patvirtinti, kad liepos mėnuo Žemaitijoje paprastai yra sausesnis nei rugpjūtis. Beje, rugpjūtis yra net „šlapesnis“ nei spalis.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaupiasi rasa

Kitas šiam rugpjūčiui būdingas reiškinys – žemė labai įmirkusi, todėl kaupiasi labai didelė rasa.

„Saulutė leidžiasi, o rasa jau kaupiasi ant žolės. Ryte ji labai sodri, todėl neretai iki pietų dar nespėja išdžiūti, o po pietų, tarp 15–18 val., iš susikaupusių debesų jau palyja. Taip bandoma ūkininkų kantrybė“, – sakė B. Medinis.

REKLAMA

Kaip susidaro rasa? Santykinė oro drėgmė gana aukšta, o kai saulė nusileidžia, paprastai temperatūra nukrinta. Garų pertekliui nėra kur dėtis, jis kondensuojasi ir nugula ant žemės. Kuo giedriau – tuo rasa didesnė, nes dirvos paviršiuje temperatūra labai nukrinta.

Įdomus reiškinys. Pasak B.Medinio, ore neretai dar būna 5 laipsniai šilumos, žemės temperatūra gali būti 0,5 laipsnio šilumos, o štai 2 cm aukštyje nuo dirvos gali būti net apie 2 laipsniai šalčio.

„Rudenį tokie atvejai dažni. Tada mes ir sakome, kad gali būti šalna dirvos paviršiuje, t.y. 2 cm aukštyje“, – priduria B.Medinis.

REKLAMA

Kokios prognozės?

Meteorologai VL tikino, kad šiandien Lietuvą pasieks aukštas slėgis. Jis jau antradienį formavosi Lenkijoje bei Čekijoje ir užčiuopiama tendencija, kad pajudės Lietuvos link.

„Tačiau nesitikėkime, kad visur Lietuvoje bus giedra. Paprastai anticiklono centre vyrauja giedras oras, tačiau rytiniu pakraščiu eina vėsuma, o vakariniu – šiluma. Tikimės, kad anticiklono vakarinis pakraštys užslinks ant Lietuvos ir turėsime kelias vasariškai šiltas dienas“, – teikia vilties B.Medinis.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi nuo trečiadienio iki šeštadienio bus saulėta, šiluma sieks iki 25 laipsnių. Tai ir bus trumpa proga žemdirbiams išvažiuoti į laukus.

Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas: nesiskųskime be reikalo

Žmonės įprato skųstis, tačiau aš manau, kad šių metų liepa ir rugpjūtis tiesiog yra lietuviški. Lietingas oras statybininkams, žinoma, nepadeda, tačiau nieko nepakeisi, su tuo reikia susitaikyti. Štai prisimenu 1978- uosius, kai mane „ištrėmė“ į Mažeikius statyti naftos perdirbimo gamyklos. Tų metų rugpjūtis ir ruduo buvo baisūs – lijo be perstojo, o kraštas – pelkėtas, tai klampojome iki kelių, o paskui staiga užšalo. Tokį darbą buvo galima vadinti šturmu. Dar prisimenu, kai jaunystėje dirbau darbų vykdytoju statant Garliavos remonto mechaninę gamyklą. O juk ten molingas gruntas. Kranus iki statybos aikštelės tempdavome su vikšriniais traktoriais. Tačiau tokia yra statybininkų duona. Žinoma, dabar dirbti jau lengviau, pasikeitė technika. Po liūčių potvyniai gatvėse? Priežastys įvairios. Gal užsikemša, o gal nenumatyti reikiami kanalizacijos vamzdynų skersmenys. Tokių vamzdynų staigiai nepakeisi, tačiau tai daroma. Štai klaipėdiečiai skundėsi, kai praėjusią savaitę plaukė jų gatvės. Taip yra ir statybos objektuose. Tačiau kol kas pasaulio pabaiga dar neatėjo,

nesiskųskime be reikalo.

REKLAMA

Zigmantas Aleksandravičius, Kupiškio r. ūkininkas: reikia pasimokyti

Jeigu Dievas išklausytų visų mūsų aimanavimus, jis išprotėtų. Javų augintojai skundžiasi, kad jiems lietaus per daug, o agurkų augintojams – drėgmės per mažai, ir kiekvienam reikia vis kitokių sąlygų. Manau, kad mums reikia prisitaikyti prie būdingų gamtinių sąlygų. Kitaip tikrai nebus ir dejavimai nepagelbės. Aš bandau tai daryti, gal todėl man šiemet pasisekė – baigiu nuimti paskutinį derlių, jis labai geras. Jau ruošiamės sėti žiemkenčius. Ne visur taip yra, todėl aš užjaučiu savo kolegas ūkininkus, kurie negali įvažiuoti į savo laukus. Tačiau iš nesėkmių galime pasimokyti. Šiemet daugelis supratome arba suprasime, kad labai apsimoka turėti daug galingos žemės ūkio technikos. Štai šią savaitę sinoptikai žada 3–4 palankias derliui nuimti dienas, per jas reikia atlikti 10 dienų darbus. Ar visi suspės? Nesuspės, nes neturi tiek daug technikos. Pagailėjo lėšų. Derlių nuėmus tiems ūkininkams patarsiu paimti į rankas pieštukus ir apskaičiuoti – kiek derliaus prarado ir kiek būtų kainavęs papildomas kombainas.

Liaudies pastebėjimai:

• Koks rugpjūtis – toks vasaris.

• Perkūnija, dažni škvalai rugpjūtį pranašauja giedrą rudenį.

• Rudens orus buria ir Šv. Baltramiejaus diena. Jei gandrai pirma Baltramiejaus išskrido, o gulbių skrydis žemas, bus ankstyvas ruduo, žiema.

• Anksti išskrendančios kregždės, o mėnesio pabaigoje – gervės žada būsiant šaltą žiemą, po jos – šaltą vasarą.

• Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus ankstyva žiema.

• Jei pradeda dygti kelmučiai, vasara baigiasi.

• Jei ąžuoluose daug gilių – bus šalta žiema.

Albinas ČAPLIKAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų