Šeštadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdyje I. Ruginienė atsakė, kad valdančiųjų priimtuose sprendimuose pasigenda aiškumo ir proporcingumo. Jos teigimu, darbuotojams turėtų būti užtikrinama laisvė nuspręsti, ar jie nori skiepytis ir siūloma daugiau alternatyvų, jei nusprendžia nesivakcinuoti arba negali to padaryti dėl sveikatos priežasčių.
I. Ruginienė: darbuotojui mokėti už testą iš savo kišenės – neteisinga
I. Ruginienė siūlė opozicinei LSDP frakcijai papildyti savo Seimo sesijai numatytą darbotvarkę klausimais, kurie būtų aktualūs Lietuvos darbuotojams.
Dirbantys Lietuvos gyventojai šiuo metu susiduria su sunkumais, kylančiais dėl pandemijos valdymo. Valdančioji dauguma priima naujus reikalavimus darbuotojams, tačiau nesuteikia aiškumo, sakė I. Ruginienė.
„Nori nenori reikia kalbėti apie pandemiją. Profesinės sąjungos yra ta organizacija, kuri yra karštuose taškuose. Tai reiškia, kad mes turime ypač glaudų sąlytį su tais darbuotojais, kurie šiandien išgyvena be galo sunkų laikotarpį. Ką reiškia sunkus? Tai – didžiulė įtampa, nesusipratimai ir sunki psichologinė atmosfera. Dažniausiai dėl to, kad nėra aiškumo“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad darbuotojams keliami reikalavimai turi būti proporcingi ir nepaminti žmogaus teisių.
„Mes neneigiame skiepų reikšmės. <...> Mes dar daugiau sakome – ribojimai irgi yra normalu. Europos Žmogaus Teisių Teismas naudojo tokią sąvoką – „proporcingumo principas“. Taip, ribojimai gali būti proporcingi iškeltiems siekiams. Jie nebūtinai gali pažeisti žmogaus teises. Bet tie ribojimai turi būti proporcingi“, – minėjo profsąjungų atstovė.
I. Ruginienė tvirtino, kad varžoma darbuotojų laisvė rinktis arba nesirinkti skiepo. Pasak jos, neteisinga, kad nesiskiepijantis asmuo už COVID-19 testą privalės mokėti iš savo kišenės. Tokiu atveju, įstatymu įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti saugumą darbo vietoje tarsi nublanksta.
„Tuomet, kai išmetamos tokios idėjos ir įstatymo projektai, kai reikia įteisinti privalomus skiepus darbo vietose, nors sakoma, kad yra galimybė pasirinkti. Tu gal gali dirbti nuotoliu, bet kaip gamyboje dirbti nuotoliu, aš nesuprantu. Sakoma, kad gali ieškoti kitų sprendimų, testuotis. Bet jeigu testuotis, tik už savo pinigus. Nes staiga darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nebeturi prasmės ir darbdavių pareiga atsakyti už saugą ir sveikatą darbo vietoje išeina į antrą planą. Ar tai teisinga? Mes sakome – ne, tai yra neteisinga“, – teigė I. Ruginienė.
Ji apibendrino: „Gyvybiškai svarbios veiklos turi būti atidarytos bet kuriam žmogui. <...> Turi būti kažkoks balansas. Visi turime prisidėti prie pandemijos valdymo, bet tie veiksmai turi būti subalansuoti.“
Iškėlė klausimus dėl didesnių pajamų apmokestinimo ir komandiruočių
I. Ruginienė teigė su nerimu laukianti Seimo rudens sesijoje pasirodysiančių Vyriausybės nutarimų, apimančių mokesčių sistemą. Profsąjungų konfederacijos pirmininkė siūlė pirmiausia atkreipti dėmesį į gausesnių pajamų apmokestinimą.
„Ruduo bus sunkus ir kitu klausimu. <...> Su baime laukiau tų projektų, kurie pasirodys rudenį. Matosi, kad Vyriausybė turi konkrečius projektus, bet mums [Mokesčių grupei – tv3.lt] jų nerodo. <...> Kas konkrečiai bus, mes nežinome. Kalbėsime apie mokestines lengvatas ir aš labai tikiuosi, kad pradėsime kalbėti ir apie didesnio kapitalo apmokestinimą“, – siūlė ji.
I. Ruginienė paaiškino, ko tikisi: „Darbo santykiai yra pakankamai gerai apmokestinti, tai gal jau laikas rodyti stuburą <...> – apmokestinti vis dėlto dideles pajamas. <...> Mes kalbame apie tam tikrą ribą, susitarkime, 50–60 tūkst. pajamų per metus, mes kalbame apie tai, kas yra aukščiau šitos ribos.“
Taip pat profsąjungų atstovė nurodė, kad valdžiai svarbu galutinai nuspręsti ir nustatyti, koks bus komandiruojamų darbuotojų koeficientas ateinančiais metais.
„Su praeita valdančiąja dauguma pavyko įteisinti komandiruojamų darbuotojų koeficientą 1,65 proc. Tuo kartu konservatoriai apskundė šitą sprendimą ir jau šiais metais mes turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Teismas nepasisako dėl pačio dydžio, teismas pasisako dėl procedūrų. Šiandien valdančioji dauguma turi sudėlioti procedūras tinkamai, nes jau nuo sausio 1 d. turime žinoti, koks koeficientas bus. Ar jis liks senas 1,3 proc., ar pagaliau įteisinsime 1,65 proc. Labai norėtųsi tvirto balso, nes jei paliksime šį klausimą nuošalyje, tai bus vienas žingsnis atgal. Labai didelis pasipriešinimas, bet turime atstovėti šią socialinę garantiją“, – apibendrino ji.
I. Ruginienė galiausiai tarė, kad svarbu išmokti išklausyti ir gerbti kitą nuomonę.
„Šiandien, ką aš matau, mes deja neturime pakantumo kitai nuomonei. Kažkodėl mes nemokame išgirsti žmogaus, kuris turi kitą nuomonę. Čia klausimai apie pandemijos suvaldymą, LGBTQ ir migraciją. <...> Pradėkime mokytis girdėti ir surasti geriausius kompromisinius sprendimus“, – valdžiai linkėjo ji.
Nuo pirmadienio įsigalios nauja tvarka
Portalas tv3.lt primena, kad nuo rugsėjo 13 dienos Lietuvoje atnaujinamos ekstremalios padėties sąlygos. Dauguma viešų susibūrimo vietų, taip pat ir kontaktinių veiklų teikimo vietų, iš lankytojų reikalaus galimybių paso. Tam tikrų darbuotojų grupėms išlieka ir reikalavimas nuolat testuotis.
Profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, turės darbuotojai, užsiimantys tokiomis veiklomis:
- gamybos įmonių veikla;
- asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla:
- valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose;
- socialinės paslaugos ir veikla:
- švietimo paslaugos ir veikla:
- vaikų stovyklų veikla;
- vaistinių darbuotojų veikla;
- krovinių tarptautinio vežimo veikla;
- viešojo transporto ir keleivių vežimo veikla;
- laisvalaikio ir (ar) pramogų, kultūros, meno paslaugų teikimo veikla (renginių organizavimas ir lankytojų aptarnavimas);
- viešojo maitinimo paslaugų teikimo veikla;
- mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbas;
- viešojo administravimo subjektų veikla; - profesinė karo tarnyba;
- veikla, susijusi su masinio užsieniečių antplūdžio, dėl kurio paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, valdymu (nuolatinis tiesioginis kontaktas su šiais užsieniečiais) ir kt.
Kaip skelbiama Sveikatos apsaugos ministerija, valstybės nustatytoms grupėms profilaktiškai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, būtina periodiškai, kas 7–10 dienų.
