Žiemą jiems gali pakenkti tiek šaltis, tiek kaitri saulė, temperatūrų svyravimai ar graužikai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Nobertas Uselis papasakojo, kokius darbus būtina nudirbti rudenį laukiant žiemos, kokias klaidas dažniausiai daro sodininkai ir kaip rudenį tinkamai pasirūpinti sodu.
Pasak specialisto, rudenį yra keli pagrindiniai darbai, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas sodininkas, norėdamas sulaukti gero derliaus šiltuoju sezonu.
„Sode rudens sezonu vienas iš svarbių momentų – graužikų naikinimas. Ir svarbu rudenį apsaugoti nuo kiškių, kad nenugraužtų žiemos metu. Svarbu, kad nebūtų piktžolių aplink kamieną, nes tada veisiasi pelės. Būtina, kad žiemą neliktų piktžolių.
Jeigu buvo mulčiuota dirva agrodanga ar žievėmis, reikia pažiūrėti prieš žiemą ar nėra ten pelių urvų, tai tas yra labai svarbu soduose ir uogynuose“, – kalbėjo specialistas.
N. Uselis pabrėžia, kad ne ką mažiau svarbu nukritusius lapus, vaisius, nukritusias uogas ir jų kauliukus, artėjant šaltajam sezonui, kuo greičiau surinkti, nes tai pagrindinis ligų ir kenkėjų plitimo šaltinis.
„Jeigu yra mėgėjiški sodai, tai būtų gerai sugrėbti lapus ir juos sukompostuoti, kad neplistų ligos ir kenkėjai. Tą būtų gerai padaryti rudenį prieš ateinant žiemai. Kai lapai nukrenta ir matom, kad liko obuolių supuvusių, būtinai reikia juos surinkti, nes tai irgi ligų užkratas. Jeigu juos pašalinsim iš sodo ir sukompostuosim kažkur, tai sunaikinsim tą užkratą“, – teigia docentas.
Didžiausios klaidos
Pasak specialisto, sodininkai kartais pamiršta daugiau dėmesio rudenį skirti graužikų naikinimui, nes atėjus šiltajam sezonui tai gali sukelti labai daug problemų.
„Jeigu nenaikina graužikų, tai yra klaida, nes pavasarį jau nieko nebepadarysi. Ypatingai, jeigu būna gili žiema ir ilgai žemė būna padengta sniego danga, tada ištirpsta sniegas ir matom, kad sodas nugraužtas. Tokia yra didžiausia klaida, jeigu nekreipiam dėmesio į peles ir nieko nedarom“, – aiškino docentas.
Nobertas Uselis pasakojo, kad sodininkai dažnai apsaugo šaknis nuo kiškių, tačiau pamiršta didesnį kenkėją:
„Būna graužikai nugraužia šaknis, kartais ir nesimato, kad tos vaismedžių šaknys nugraužtos, o tada tas vaismedis išsprogsta ir nudžiūsta. Tada atkasam šaknis ir pamatom, kad nugraužtos. Jeigu nuo kiškių kažkaip apsaugo, tveria tvorą arba apriša, tai nuo pelių dažnai nieko nedaro ir yra tada daug problemų.“
Kaip vieną iš didžiausių klaidų vyras išskiria tai, jog žmonės pamiršta, kad tręšti vaismedžius ir vaiskrūmius reikia ne tik pavasarį bei vasarą, bet ir rudenį laukiant šaltojo sezono, tačiau svarbu parinkti trąšas su tinkamomis veikliosiomis medžiagomis.
„Jeigu tręšiam sodą iš rudens, reikia stengtis, kad trąšose azoto būtų visai mažai arba nebūtų, kad nepaskatinti augimo rudenį. Rudeninėse trąšose turi vyrauti kalis“, – patarė N. Uselis.
Nuo medžių nukritus lapams, sodininkai kartais puola genėti jų šakas. Pasak specialisto, tai kelia didelę riziką, jog atėjus šaltajam sezonui medeliai nušals.
„Kartais sodininkai puola rudenį genėti sodus. Nereikėtų to daryti rudenį, ypač kaulavaisių, sėklavaisių, nes nežinom, kokia bus žiema. Jeigu žiema bus šalta, padarysim didesnes žaizdas pjaunant šakas, ypač, jeigu pjausim storesnes šakas, tai gali įšalti, gali pažeisti esant šaltesnei žiemai. Genėti reikėtų kovo, balandžio mėnesį, o ne prieš žiemą. Žmonės sugalvoja, kad pradeda kristi lapai ir reikia genėti sodus – nereikia. Nereikia rizikuoti“, – aiškino N. Uselis.
Balinimas ir mulčiavimas
Manoma, kad medžių kamienus reikia baltinti dėl kenkėjų ir ligų, tačiau, pasak specialisto, medelių kamienų dažymas yra reikalingas tam, kad šaltuoju metų laiku jie atspindėtų saulės spindulius.
„Dažnai žiemos metu, ypatingai vasario mėnesį, saulėtos dienos įkaitina kamieną, nes jis yra tamsus, o naktį gali būti ir -20, o gal net -30 laipsnių temperatūra, tada kamienai atvėsta ir sutrūkinėja žievė. Vėlyvą rudenį, prieš pat žiemą reikėtų nubalinti kamienus, ne pavasarį, kaip kartais daro žmonės.
Kuo vėliau nubalinam, tuo ilgiau bus šviesesni kamienai, nes jie nusiplauna. Balinant rudenį, kamienai bus šviesesni, saulė tiek neįkaitins ir nesutrūkinės, tikrai pažeidimų bus mažiau“, – apie balinimą kalbėjo N. Uselis.
Laukiant šaltojo sezono, rudenį reikia atkreipti dėmesį ne tik į medžių kamienų balinimą, bet ir į mulčiavimą, kuris palaiko drėgmę ir padeda kovoje su piktžolėmis.
„Bent jau 80 cm spinduliu palei kamienus reikia tai padaryti, kad piktžolės neaugtų ir drėgmę laikytų, kad vaismedžių šaknys nekonkuruotų su piktžolių šaknimis dėl maisto medžiagų.
Galima mulčiuoti žievėmis, jos gražiai atrodo, dar galima durpes naudoti.
Taip pat, galima tiesiog nušienauta žole mulčiuoti, tik tada nereikėtu prie pat kamieno glausti. Tik ja braškių nereikia mulčiuoti, nes tada ji pūna ir uogos pūna. O šiaip uogakrūmiams ir vaismedžiams galima“, – patarimais dalinosi specialistas.
Vyras tikina, kad mulčias žiemą padeda šaknis apsaugoti nuo šalčio, tačiau ten gali užsiveisti pelės, tad reikia būti ypatingai dėmesingiems.
„Žiemai mulčiavimas reikalingas iš tos pusės, kad užsideda sluoksnis ir jeigu žiema bus besniegė ir šalta, mes apsaugotume šaknis nuo pašalimo. Kartais būna 30 laipsnių šalčio ir sniego nebūna, tai tokiu atveju šaknys pašąla, o jeigu storiau mulčiuota, mažesnė tikimybė, kad šaknys nušals. Bet mulčiuojant reikia atkreipti dėmesį, kad ten gali užsiveisti pelių“, – kalbėjo pašnekovas.
Nobertas Uselis papasakojo, kad naikinant graužikus, kol derlius dar nesurinktas, gali būti pavojinga ir reikia būti labai atsargiems, tad tai geriau daryti, kai vaisiai jau surinkti.
„Jeigu vaisiai dar krenta, yra rizikinga, kad prie tų nuodų neprisiglaustų nukritę vaisiai. Tai kartais pradedama naikinti peles tik po derliaus nuėmimo, bet svarbiausia nuodų padėti prieš susidarant sniego dangai, čia gali būti gruodžio mėnesis, gali būti ir vėliau.
Kai suprantam iš gamtos, kad gali susidaryti pastovesnė sniego danga, ir jeigu matom šviežiai lankomų pelių urvelių, prieš tai būtinai reikia pradėti nuodų. Prisnigus mes nebematom tų urvelių ir praktiškai jos tada nebeturi jokių priešų, paukščiai jų negaudo, katinai negaudo ir jos po sniegu padaro daug žalos“, – pataria N. Uselis.
Autorė: praktiką atliekanti studentė Ieva Korsakaitė
