Dienos šviesą išvydo unikalus leidinys – pirmasis Lietuvoje romų kalbos vadovėlis. Jo autorė romų kalbą išmoko savarankiškai, nuolat bendraudama su šios tautybės žmonėmis.
Ant 65-erių metų panevėžietės inžinierės chemikės, dabar jau pensininkės, Vidos Beinortienės darbo stalo jau guli jos kruopštaus ir įtempto darbo vaisius – knyga „Romų kalba. Romany čhib“. Ji skirta skaityti ir rašyti gimtąja kalba norintiems išmokti čigonams ir šia kalba besidomintiems lietuviams.
Ir romams, ir lietuviams
V. Beinortienė neslepia mananti, jog jos darbas labai pravers ir už romų ištekančioms lietuvėms, mat vyro kalbą išmokti joms privaloma, o tai nėra taip lengva ir paprasta. Vadovėlis palengvintų užduotį.
500 egzempliorių tiražu išleistą knygą sudaro keturios dalys: lietuvių kalbos gramatikos pavyzdžiu sudaryta romų kalbos gramatika, skaitiniai ir puspenkto tūkstančio žodžių romų-lietuvių ir lietuvių-romų kalbų žodynėliai. Knygą redagavo Vilniaus pedagoginio universiteto doktorantė romė Rada Bogdanovič. Dalis knygų jau iškeliavo į sostinėje esantį Romų centrą, kitos dalijamos jomis besidomintiems romams.
Kitos literatūros romų kalba šalyje beveik nėra. 2004 metais Švietimo kaitos fondo išleista „Romų abėcėlė“ yra pirmoji Lietuvos istorijoje knyga romų kalba.
Mokė eismo taisyklių
„Laisvalaikiu einu pas romus. Jiems reikalinga visapusiška mano pagalba, o kaip kompensaciją už savo veiklą gaunu jų kalbos žinių“, – sako V. Beinortienė.
Ne paslaptis, kad daug jaunų romų – vaikinų ir merginų – nemoka nei skaityti, nei rašyti. Tarp vyresnių šios tautybės žmonių beraščių dar daugiau. Jų gyvenime kartais rašto gali ir visiškai neprireikti, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai be to niekaip neišsisuksi. Tuomet į pagalbą ateina V. Beinortienė, nuolat bendraujanti su romų tautybės žmonėmis.
Štai jaunuolis nori turėti vairuotojo pažymėjimą, važinėtis automobiliu, tačiau negali išmokti taisyklių, nes nemoka skaityti. „Rašto taip greit jo neišmokysi, – sako ponia Vida, – o nelabai jis ir nori mokytis. Tiesiog prašo padėti iškalti mintinai kelių eismo taisykles. Aš skaitau, o būsimasis vairuotojas kartoja ir mokosi atmintinai.“
Net penkiems romams panevėžietė taip padėjo išlaikyti egzaminus. „Jie gavo vairuotojo pažymėjimus, o vienas net skaityti išmoko!“ – džiaugiasi vadovėlio autorė. Tačiau priduria, kad tarp romų yra ir labai išsilavinusių žmonių.
Yra ir mokslininkų
Lietuvos romė Rada Bogdanovič baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, dabar yra Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė. Šiaulietė Konsuela Maciulevičiūtė – Šiaulių pedagoginio universiteto studentė.
„Ruošdama gramatiką konsultavausi su Vilniaus universiteto Lituanistikos katedros specialistėmis, taip pat su Maskvos pedagoginio universiteto daktaru V. Šapovalu ir Levu Čerenkovu, dirbančiu Maskvos mokslinio tyrimo institute, – pasakoja V. Beinortienė. – Jis, romas, keletą metų gyvenęs Vilniuje, man parašė lietuviškai. Dabar su juo susirašinėju romų kalba. Taip pat šia kalba susirašinėju ir su Rygoje gyvenančia rome, dirbusia Maskvoje, Mokslų akademijoje, mokančia keliolika Europos šalių kalbų. Jos vyras, Latvijos romas, mokėjo 40 kalbų. Romų kalba susirašinėjame ir su Mančesterio universiteto profesoriumi Yaron Matrasu. Jis yra galbūt geriausias romų kalbos žinovas Europoje.“
Tylus, bet efektyvus
Knygą „Romų kalba“ išleido Panevėžio vaikų užimtumo centras. Šiame M. Tiškevičiaus gatvėje įsikūrusiame centre V. Beinortienė dirba savanore. Centrą lanko gana daug romų tautybės vaikų. Jiems naujasis vadovėlis padės gilintis į gimtosios kalbos paslaptis.
V. Beinortienė mano, kad romų integracijos problema vis dar yra aktuali. Problema įvairiapusė, daugiasluoksnė, reikalaujanti įsigilinimo. Vis dar egzistuoja nusikalstamumo, narkomanijos, neraštingumo, nedarbo problemos, o kelią joms užkirsti padėtų tokia prasminga veikla, kaip nuo 2003 metų Panevėžyje veikiantis Vaikų dienos užimtumo centras, teikiantis romų šeimoms ir jose augantiems vaikams socialinę, pedagoginę ir psichologinę pagalbą. Centre romų vaikai kartu su lietuvių ar kitų tautybių vaikais po pamokų mokosi, užsiima rankdarbiais, dalyvauja įvairiose stovyklose ir žygiuose. Taip Panevėžyje gyvenantys romai skatinami integruotis į visuomenę.
Pripažįstama, jog Panevėžyje dirbamas tylus ir efektyvus darbas duoda puikių rezultatų. Sugebėtas išspręsti net mokymo priemonių romų kalba nebuvimas – išleistas unikalus vadovėlis.
„Panevėžyje vykstantis tylus, tačiau efektyvus darbas ir jo rezultatai galėtų tapti puikiu pavyzdžiu visai Europai, kaip tikslinga ir nuoširdi veikla duoda gerų rezultatų“, – kalbėjo Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, padėjęs išleisti romų kalbos vadovėlį.
Klasika – esperanto kalba
„Man nuo jaunystės labai įdomūs romų tautos žmonės, jie atrodė tokie romantiški, paslaptingi, nuolat domėjausi jų gyvenimu, stengiausi padėti“, – pasakoja V. Beinortienė.
Romų kalba ne pirmoji, kurią šalia gimtosios lietuvių, gerai mokamos rusų, šiek tiek suprantamos prancūzų išmoko V. Beinortienė. Dar studijuodama ji susidomėjo esperanto kalba, ją puikiai išmoko ir visą gyvenimą ne tik dalyvauja draugijos veikloje, bet ir dirba kaip vertėja, net verčia knygas.
Į esperanto kalbą ji yra išvertusi ir išleidusi Justino Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“ ir Antano Poškos miniatiūrų knygą „Rekviem“.
„Buvo įdomu, kaip atrodytų į romų kalbą išversti tekstai“, – svarstė V. Beinortienė. Versti ji pabandė kartu su romais. Pirmiausia norėjosi imtis tų kūrinių, kurie nors kuo susiję su romų gyvenimu. Tačiau lietuvių literatūroje jų, išskyrus tautosaką, negausu. Todėl ėmėsi A. Puškino, M. Gorkio kūrinių.
Knygoje išspausdintos į romų kalbą išverstos lietuvių liaudies pasakos, K. Donelaičio, J. Marcinkevičiaus, P. Širvio poezijos, kiti kūriniai.
Kaip teigia autorė, Europoje gyvenančių romų kalba suskirstyta į devynis dialektus. Lietuvos ir Lenkijos romų patarmė priskiriama Baltijos dialektui.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Panevėžio balsas
