Sostinės valdžia kuria planą, kaip iš miesto pakraščio į Vilniaus rajoną iškeldinti čigonų taborą. Vilniaus čigonų taboras jau seniai tapo piktžaizde, kurioje klesti prekyba narkotinėmis medžiagomis, vykdoma kita nusikalstama veika, nepaisoma įstatymų. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) pripažįsta, kad „romų taboras Vilniuje yra didžiausia narkotikų prekyvietė sostinėje“.
Antrasis Vilniaus mero A. Zuoko bandymas?
Kol kas nei pareigūnai, nei kitos institucijos įvesti čia tvarkos nesugeba. Vilniaus meras Artūras Zuokas tikina, kad ir anksčiau buvo dedama daug pastangų mėginant romus integruoti į Lietuvos visuomenę, bandoma įgyvendinti ne vieną projektą, bet geri norai nuėjo perniek.
„Čigonų taboras – vieta, kur įstatymai praktiškai negalioja“, – yra teigęs A. Zuokas.
Neseniai, po savivaldybių tarybų rinkimų, šis politikas vėl tapo Vilniaus miesto meru. Valdžios koridoriuose šnabždamasi, kad netrukus A. Zuokas pradės antrą „kryžiaus žygį“ į taborą, kuris esą bus sėkmingesnis už pirmą. Taborą ketinama perkelti į Vilniaus rajoną.
Barono namuose aptiko narkotikų
Čigonų taboro baronu vadinamas Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ pirmininkas Josifas Tyčinas, kalbėdamas su „Gimtoju kraštu“, nusistebėjo, kad sostinės valdininkai taborą ketina iškeldinti į Vilniaus rajoną.
„Mes neprieštarautume tokiam sprendimui, jei valdžia pastatytų namus, parodytų juos žmonėms ir paklaustų, ar romai norėtų juose gyventi. Pirmiausia reikia kalbėtis su žmonėmis“, – tikino J.Tyčina.
Romų barono teigimu, kažkam naudinga, kad tabore nėra tvarkos.
„Yra Romų visuomenės centras, kurio direktorė net ne romų tautybės, jie gauna iš valdžios pinigus, įgyvendina visokius projektus, bet konkrečios naudos taborų gyventojai nemato. Tad klauskite centro vadovų nuomonės“, – pyktelėjo J.Tyčina.
Beje, šių metų balandį J.Tyčinos namuose policija aptiko 13 maišelių su kanapėmis ir jų dalimis, du polietileninius maišelius heroino ir daugiau kaip 32 tūkst. litų įvairiomis kupiūromis.
J.Tyčina atmeta kaltinimus teigdamas, kad negali atsakyti už sūnų ir podukrų elgesį.
Narkomanų irštva
2004 m. tabore įrengus policijos postą, šis po piktavalių išpuolio buvo sudegintas. Tais pačiais metais įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros, bet ir jos problemos neišsprendė.
Vilniaus policija reguliariai rengia reidus, per kuriuos kiekvieną kartą į taborą neįleidžiama nuo 40 iki 120 narkomanų.
Šių metų sausio–kovo mėnesiais per policijos reidus į taborą neįleista apie 900 narkomanų, o už narkotikų platinimą ir vartojimą pareigūnai sulaikė 356 asmenis.
„Romų bendruomenės taborų teritorijos ribojasi su mišku, o į taborus veda daug miško kelių, – pasakojo policijos atstovė Evelina Pagounis. – Tai strategiškai ideali vieta narkomanijos verslui.“
Už komunalines paslaugas nemoka
Elektros tiekimo bendrovė LESTO akcentuoja netvarką taboruose. Kasmet taborų gyventojai neteisėtai sunaudoja elektros energijos už maždaug 100 tūkst. Lt, o ir iš sudariusiųjų sutartis LESTO nepavyksta išieškoti skolų.
„Nuo 2001 iki 2002 metų pabaigos elektros energija romų taborui buvo tiekiama vadovaujantis su Vilniaus romų bendruomenės „Čigonų laužas“ Aukštutiniu ir Žemutiniu taborais sudarytomis elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartimis, bet susidarius skolai už neapmokėtą elektros energiją LESTO kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo“, – pasakojo LESTO atstovė spaudai Edita Sirutienė.
Teismai bendrovės ieškinius atmetė motyvuodami tuo, kad čigonų bendruomenė nėra juridinis asmuo. Reidų metu LESTO darbuotojai dėl neteisėto elektros energijos vartojimo faktų pernai surašė 11 protokolų, o šiemet – jau 21. Kadangi romai neturi turto ar pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti skolų išieškojimą, priteistos skolos lieka neišieškomos.
Šiuo metu taborų gyventojų skola už sunaudotą elektros energiją sudaro apie 145 tūkst. Lt. Už šiukšlių išvežimą romai irgi nemoka.
Mėgino nugriauti neteisėtai suręstas lūšnas
Pirmą kartą su romais A. Zuokas mėgino susitvarkyti 2004-aisiais. Tuomet Vilniaus m. savivaldybė, sukvietusi žurnalistus, demonstratyviai griovė romų lūšnas, nors žmogaus teisių gynėjai ragino to nedaryti.
Praėjusių metų rugsėjį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tąkart Vilniaus m. savivaldybė viršijo savo kompetenciją.
Romų bendruomenė prisiteisė 55 tūkst. litų neturtinės žalos. Ji, žinoma, buvo sumokėta iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Šiomis dienomis sostinės miesto taryboje turėjo būti svarstomas klausimas dėl čigonų taborų perspektyvų, bet politikai jį atidėjo.
„Sprendimas dėl taborų perkėlimo į kitą rajoną bent jau kol kas nėra priimtas“, – pridūrė Vilniaus m. savivaldybės Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Inga Simanonytė.
