Romainas Grosjeanas svečiavosi Prancūzijos radijo „Europe 1“ eteryje. „Lotus“ pilotas papasakojo apie susirūpinimą Jules Bianchi gyvybe, kuris nukentėjo per labai žiaurią avariją Japonijoje, apie „Formulės-1“ saugumo klausimus ir apie jo pačio planus ateičiai, rašo F-1.lt.
- „Formulės-1“ pasaulis nustojo šypsotis: praėjo dvi savaitės po J. Bianchi avarijos Suzukoje. Jo vietoje galėjote būti jūs arba dar kas nors kitas... Kaip pilotai su tuo susidoroja?
- Visiems pilotams , kurie dabar lenktyniauja „Formulėje-1“ tai yra pirmojo labai rimta avarija. Mes nežinojome, kas vyksta. Lenktynės buvo sustabdytos raudonomis vėliavomis, tik po to tapo aišku, kad viskas yra labai rimta. Mums reikėjo greitai išvažiuoti į Rusiją, kadangi etapai Suzukoje ir Sočyje buvo sudvigubinti. Visą savaitę aš labai blogai miegojau: labai daug galvojau apie Jules ir jo šeimą. Panašūs dalykai gali atsitikti su kiekvienu iš mūsų.
Penktadienį per treniruotę aš paklausia savęs: „Ką aš čia veikiu?“, kadangi labai myliu „Formulę-1“, man patinka šis sportas, bet sėsdamas prie vairo, aš supratau, kiek yra didelė rizika. Staiga aš supratau, kad mes pamiršome, jog prieš 20 metų, 1994 pavasarį žuvo Rolandas Ratzenbergeris ir Ayrtonas Senna.
- Vadinasi, jus apimė baimė lenktyniauti?
- Aš taip nepasakyčiau. Mes suprantame riziką, bet tai yra mūsų darbas. Sėsdami prie vairo, mes tampame varžovais, konkurentais. Man atrodo, kad net automobilių sporto viduje žmonės užmiršo, kad tai yra pavojinga profesija. Juk tai ne vien lenktynės sekmadieniais.
- Pilotams labai svarbu žinoti, kas atsitiko su Jules? Kaip tai galėjo įvykti?
- Man regis, tai labai svarbu visiems: ir pilotams, ir maršalams, nes čia esama keletos faktorių. Aplinkybių sutapimas, labai blogas J. Bianchi. Du metrai dešiniau ir viskas būtų tvarkoje, du metrai kairiau... Jis galėjo „nuskinti“ maršalą, kas irgi būtų drama, bet pats nenukentėtų. Kiekviena sudėtinga situacija mums, komandoms, maršalams ir sportui apskritai, iš kurios būtina padaryti išvadas ir pasistengti tokių įvykių išvengti.
- Neseniai jūs paskelbėte straipsnį „L‘Equipe“. Ar turite daugiau naujienų apie Jules sveikatą?
- Ne daugiau nei kiti. Jo šeima dabar yra Japonijoje. Visi kalba apie J. Bianchi kaip apie lenktynininką, o man norėjosi apie papasakoti kaip apie žmogų, juk tai labai malonus 25 metų vaikinas. Trasose mes lenktyniaudavome, bet už jos ribų buvome bičiuliais, todėl tai pergyventi nėra paprasta.
- Koks jis, Jules Bianchi?
- Jules yra vaikinas, kyris niekada nenusileidžia. Mes abu lipome karjeros laiptais, jis yra truputį jaunesnis už mane. Jis visuomet kovodavo iki galo. Ir jei kas gali išsikapstyti iš dabartinės sunkios situacijos, tai, žinoma, Jules. Jam tik 25 metai, jis buvo labai geros fizinės formos ir niekada nepasiduoda. Būdamas tėvu, aš suprantu jo tėvus, kurie mato, kas atsitiko su jų sūnumi. Visi dabar laukia, mes turime nedaug informacijos ir susigyventi su tuo nėra paprasta.
- Ar padaryta viskas, kad būtų užtikrintas, pavyzdžiui, jūsų saugumas?
- Pilotai, FIA – mes visi kartu dirbame... Mes stengiamės analizuoti visus nelaimingus atsitikimus, kad judėtume į priekį ir didintume saugumą.
- O kaip visa ta polemika su žaliomis vėliavomis mėgėjiškame vaizdo įraše?
- Aš mačiau tą įrašą, man pasidarė bloga. Tai yra labai sunku prisiminti, kada jūs pažįstate mašiną, žiūrite video ir įsivaizduojate situaciją. Per Rusijos GP FIA atsakė į daugelį klausimų, davė pakankamai daug informacijos ir pareiškė, kad kartu su Charlie Whitingu bei Bernie Ecclestone‘u visi yra atviri darbui ir pasiruošę judėti į priekį.
- Pakalbėkime apie jūsų sezoną. Pernai jūs net šešis kartus kilote ant podiumo ir iškovojote antrąją vietą per JAV GP. Šiemet viskas kur kas sudėtingiau: dabar užimate tik 14 vietą asmeninėje įskaitoje. Kas vyksta?
- Kas vyksta? Mes nežinome. Šiais metais mūsų bolidas yra kur kas prastesnis. Dabar sunku kažką pasakyti, bet beliko tik trys etapai, reikia suspausti kumščius ir užbaigti sezoną, o po to ruoštis kitiems metams.
- Ar jūs liksite „Lotus“ kitais metais?
- Tai dar nenuspręsta. Rinkoje yra ir kitokių variantų.
- Pavyzdžiui, „Ferrari“?
- Bet kuris pilotas svajoja vairuoti raudonąjį bolidą...
- Bet jūs patinkate šiai komandai. Maranelle daug metų stebi jus?
- Taip, bet dabar situacija kitokia...
- Ar jūs su italais kalbėjote?
- Taip, kaip ir su visai kitais. F-1 yra labai mažas pasaulis.
- Bet kokiu atveju ar jūs kitais metais liekate „Formulės-1“ čempionate?
- Taip, tai tikrai.
- Jūs aktyviai naudojatės Twitter. Neseniai ten paskelbėte savo sūnaus pirmąją žaislinę mašinytę. Ar norite, kad jis sektų jūsų pėdomis?
- Ne. Visiškai aišku, kad ne. Aš noriu, kad jis žaistų tenisą arba sportuotų kitoje šakoje. Mes matėme, kiek „Formulė-1“ yra pavojinga...
- Vaidinasi, netrukus jam dovanosite teniso raketę, o ne mašiną?
- Jis dar labai mažas raketei. Tegul jis sportuoja ten, kur jam patiks.
Daugiau naujienų skaitykite F-1.lt.
