Kaip kontroliuoti svorį, kai tarp tavęs ir užkandžių nėra jokios apsauginės zonos, kai visą dieną sukiesi virtuvėje arba dirbi visai šalia jos, kai mažiau judi ir daugiau laiko leidi prie ekrano?
Sveikas įprotis
Sveikos mitybos ir sporto nepakeis niekas, tačiau vienas paprastas kasdienis įprotis gali padėti „kompensuoti“ mūsų silpnumo akimirkas. Tai – puodelis arbatos.
Tyrimai rodo, kad arbata, ypač žalioji ir puero, turi teigiamą poveikį kūno linijoms ir sveikatai: žmonės, išgeriantys 3–4 puodelius tokios arbatos per dieną, turi mažesnę viršsvorio, metabolinio sindromo ir diabeto tikimybę, rašoma pranešime spaudai.
Žaliojoje arbatoje esantys kofeinas ir katechinai skatina riebalų oksidacijos procesus bei efektyvesnį riebalų atsargų panaudojimą energijos gavimui. Šis poveikis dar pastiprėja sportuojant: kai kurie tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos katechinai dar labiau skatina riebalų skaidymą fizinio krūvio metu.
Ne visi riebalai – vienodi. Dalis mūsų riebalinio sluoksnio kaupiasi po oda, tačiau taip pat riebalus auginame ir ant vidaus organų. Pastarieji riebalai susiję su rimtais sveikatos sutrikimais: II tipo diabetu bei širdies ligomis. Žalioji arbata ypač efektyviai skaido būtent šiuos, vidinius riebalus, šitaip pagerindama ir mūsų pagrindinių organizmo funkcijų darbą.
Dietologas Edvardas Grišinas teigia, kad nors arbata ir nėra būtina sveikos mitybos dalis, bet jos teigiamos savybės gali praversti kiekvienam. Be riebalų oksidacijos skatinimo, jis mini ir kitas arbatos savybes, svarbias mūsų sveikatai:
Priešuždegiminis poveikis – žaliosios arbatos lapuose esantys polifenoliai teigiamai veikią organizme vykstančius oksidacinius procesus, mažindami laisvųjų radikalų daromą žalą.
Apsauga nuo kepenų steatozės – tikriausiai dažnai girdite šį terminą siejamą su ,,blogos mitybos“ įpročiais. Aktyvios antioksidacinės arbatoje esančios medžiagos slopina riebalų kaupimąsi kepenyse bei apsaugo nuo nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimo rizikos.
Katechinai, esantys žaliojoje arbatoje, turi priešvėžinių, antibakterinių savybių. Tyrimai rodo, kad žalios arbatos vartojantys žmonės turi mažesnę riziką kraujo, plaučių onkologinės ligos pasireiškimo.
Kardioprotekcija – nuo kiekio priklausomas veiksnys. Tyrimai rodo, kad 3-4 puodeliai žalios arbatos per dieną apsaugo nuo miokardo infarkto, pagerina širdies funkcionavimą.
Neuroprotekcija, nerimo malšinimas – mūsų organizme negaminama aminorūgštis L-teaninas tiesiogiai veikia nervinę sistemą, todėl yra naudinga stresą ar nuolatinę įtampą patiriantiems žmonėms.
Kaip prisitaikyti sau?
Pasak „Skonis ir kvapas“ arbatos eksperto Andriaus Žilinsko, „arbata pati viena viršsvorio atsikratyti nepadės, tačiau gali pastiprinti kitų priemonių – sporto, sveikos mitybos – veiksmingumą.“ Jis pastebi, kad žmonės, norintys didžiausio žaliosios arbatos poveikio, dažnai renkasi japonišką matcha arbatą. „Tai tradicinis japoniškas arbatos ruošimo būdas – žaliosios arbatos lapeliai, sutrinti į miltelius. Jie išplakami karštame vandenyje ir tokia suspensija išgeriama – suvartojama ne tik ištrauka, bet ir patys lapeliai, todėl ir poveikis gerokai stipresnis.“
Arbata tituluojama populiariausiu gėrimu pasaulyje, po vandens. Tačiau greičiausiai šį populiarumą lėmė ne svorį reguliuojančios savybės, o arbatoje esantis kofeinas ir L-teaninas. Jie teigiamai veikia mūsų nuotaiką, išblaško mieguistumą ir nuovargį. Tai gali būti svarbu žmonėms, kurie linkę užkandžiais taisyti sau nuotaiką: vieną kitą pyragaitį pakeitus žaliosios arbatos puodeliu, nuotaika susitvarkytų be papildomų kalorijų.
Nemėgstantys žaliosios arbatos, gali išbandyti puerą – pilnos fermentacijos arbatą, garsėjančią savo liekninamosiomis savybėmis. Kilusi iš Junanio provincijos Kinijoje, ši arbata ypatinga savo gamybos būdu, skoniu ir išskirtine chemine sudėtimi. Gaminama pasitelkiant mikroorganizmų pagalbą (kaip vynas ar sūris), ji turi medžiagų, reguliuojančių kraujo riebalų ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Todėl ji padeda ne tik pagražinti kūno linijas, bet ir užkirsti kelią kraujagyslių ir širdies ligoms.
Žinoma, jei arbatą saldinsite cukrumi ar medumi ar gersite prie pyragėlių, jokio liekninančio efekto galite ir nepajusti. Nepadės arbata ir tuo atveju, jei visiškai nekeisite savo mitybos įpročių.
Tikriausiai didžiausią arbatos poveikį pajus tie, kurie paprastai gaivinasi cukringais gėrimais. Pakeitę limonadą arbata be cukraus iškart sumažinsite suvartojamų kalorijų kiekį.
O jei prie tokio pasikeitimo gomuriui sunku priprasti, galima rinktis aromatizuotus arbatų mišinius, pagardintus vaisiais ar žiedlapiais. Tokių arbatų skonis – artimesnis sultims ar limonadams, o kalorijų toks gėrimas neturi.
Kada arbatai taip pat svarbu saikas?
Dietologas E. Grišinas perspėja, kad reikėtų saikingai vartoti stiprią arbatą ir atsižvelgti į tai, kaip į ją reaguoja jūsų virškinamasis traktas. Žaliojoje arbatoje esantys taninai gali padidinti rūgštingumo pojūtį bei pasireikšti liuosuojančiu efektu.
Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į suvartojamą kofeino kiekį. Kofeinas – naudinga medžiaga, tačiau pasak dietologo, bendras per dieną suvartojamo kofeino kiekis neturėtų viršyti 300–400 mg. Reikėtų nepamiršti, kad kofeino yra ne tik arbatoje, bet ir kavoje bei kai kuriuose gaiviuosiuose gėrimuose. Vidutiniame žaliosios arbatos puodelyje yra iki 50 mg kofeino, o puodelyje kavos – 70-200 mg.
Dėl energizuojančio kofeino bei L-teanino poveikio žaliosios arbatos geriau nevartoti prieš miegą – taip galime pakenkti miego kokybei.
Norintys mėgautis žaliosios ar puero arbatos nauda, bet vengiantys kofeino, gali išbandyti raibsteglių arbatą – rooibos. Šis gėrimas, kaip ir žalioji arbata, ypač turtingas antioksidantais (konkrečiau – aspalatinu ir kvercetinu). Tyrimai rodo, kad raibsteglių arbata mažina blogojo cholesterolio kiekį, padeda palaikyti gerą kraujo spaudimą bei padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Tokiomis savybėmis ypač pasižymi žaliasis, nefermentuotas rooibos. Taip pat panašu, kad ši arbata padeda susidaryti leptinui – medžiagai, signalizuojančiai mūsų organizmui apie sotumo jausmą.
