Skelbiami rinkimų rezultatai. Teigiama, kad pirmauja Darbo partija. Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija, tretieji – Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai.
(Papildyta 03:54 val.) 3:30 val. buvo suskaičiuoti balsai 1208-oje apygardų iš 2017. Pagal šiuos rezultatus, Darbo partija surinko 23:54 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 19,54 proc., o Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai 12:19 proc.
Toliau išsirikiavo „Tvarka ir teisingumas“ (9,2 proc. rinkėjų balsų), „Drąsos kelias“ (6,43 proc.), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (5,94 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (5,52 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (5,38 proc.).
(Papildyta 2:12 val.) Apie antrą valandą nakties VRK pateikė rinkimų rezultatus iš 892 apygardų. Pagal šiuos rezultatus vis dar užtikrintai pirmauja Darbo partija (26,6 proc. rinkėjų balsų), antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (20,5 proc.), o treti – konservatoriai (11,4 proc.).
Ketvirtieji – „Tvarka ir teisngumas“, surinkę 9,3 proc, po jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 6,4 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 6,1 proc., o „Dąsos kelio“ partija yra surinkusi 5,3 proc. balsų.
(Papildyta 01:07 val.) Pirmą valandą nakties buvo suskaičiuoti rinkimų rezultatai 613-oje apygardų. Pagal šiuos rezultatus vis dar užtikrintai pirmauja Darbo partija (27,52 proc. rinkėjų balsų), antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (20,26 proc.), o treti – konservatoriai (11,07 proc.).
Toliau partijos rikiuojasi taip: „Tvarka ir teisingumas“ (10,02 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,4 proc.), Drąsos kelias (5,48 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (5,28 proc.), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (5,1 proc.).
Kitos partijos 5 proc. ribos, pirminiais duomenimis, neperžengė.
(Papildyta 00.10) Jau žinoma, kaip balsavo rinkėjai 404–iose apylinkėse. Pirmoje vietoje su 27,05 proc.yra Darbo partija, antroje su 19,65 proc. yra socialdemokratai.
Trečią vietą užima konservatoriai (10,27 proc.), po to eina Tvarka ir teisingumas su 9,74 proc.
Penktoje vietoje kol kas yra valstiečiai ir žalieji (7,87 proc.). „Drąsos kelias“ su 4,95 proc. užima šeštą vietą.
(Papildyta 23.47) Gerėja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos rezultatai. Jie jau šeštoje pozicijoje.
(Papildyta 23.06) Naujausi duomenys rodo, kad už darbo partiją balsavo 28,46 proc. rinkėjų.
Lietuvos socialdemokratų partijai – 19,43 proc., partijai „Tvarka ir teisingumas“ – 10,05 proc., Tėvynės sąjungai–Lietuvos krikščionims demokratams – 9,84 proc, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai – 7,40 proc.
Paviešinus rezultatus iš 21 apylinkės, Darbo partija turi 32,53 proc. rinkėjų.
Antri – socialdemokratai su 20,42 proc. balsų, o treti „tvarkiečiai“, gavę 10,76 proc. balsų.
Toliau žygiuoja konservatoriai (8,59 proc.) ir valstiečiai bei žalieji (6,99 proc.). Likusios partijos kol kas lieka už 5 proc. barjero.
Iš viso Lietuva suskirstyta 2 017 rinkimų apylinkių.
V. Uspaskichas: aš esu pakankamai diversifikuoto mąstymo žmogus
Būstinėje pasirodęs Viktoras Uspaskichas buvo apsuptas pulko fotografų ir operatorių. Gerai nusiteikęs DP lyderis teigė, kad dar nespėjo susiskmbinti su kitų pirmaujančių partijų atstovais ir pakalbėti dėl koalcijos. “Tik atvažiavau iš Kėdainių, tik iš pirties, esu švarus visapusiškai", – šypsodamasis sakė jis. Kalbėdamas apie koaliciją, jis taip pat svarstė, kad trys partijos, kurios turi daugiausiai potencialo formuoti Vyriausybę (Darbo partija, Lietuvos socialdemokratai ir Tvarka ir teisingumas), galbūt kalbėsis ir su ketvirta partija, tačiau jau dabar matosi, kad to neprireiks, nes po to, kai nepraėjusių 5 proc. barjero partijų balsai pasiskirstys tiems, kas gavo daugiausiai balsų, šios trys partijos turės daugiau negu 50 proc.
Paklaustas, ar tikisi, kad prezidentė D. Grybauskaitė paskirs jį premjeru, V. Uspaskichas apeliavo į Konstituciją ir tai, kad visi turi remtis jos nuostatomis bei elgtis kaip normalūs ir civilizuoti žmonės.
V. Uspaskichas teigė, kad atsisakys europarlamentaro mandato tuo atveju, jei gaus rimtą pasiūlymą vavauti pažangiai Vyriausybės programai. “Ministro portfelis irgi domintų, jeigu būtų gera komanda ir į didžiąją Vyriausybės programos dalį būtų įtraukta DP programa. Jeigu ne – nenoriu gadintis vardo", – kategoriškai sakė politikas.
Darbietis teigė, kad jam nėra didelio skirtumo, kokio ministro kėdę užimti. “Aš esu pakankamai diversifikuoto mąstymo žmogus, kaip ir verslas pas mane sukurtas visiškai diversifikuotas – vienintelis koncernas Lietuvoje, sukurtas praėjus mėnesiui po nepriklausomybės paskelbimo, vienintelis išliko. Mano mąstymas diversifikuotas", – apie save kalbėjo politikas.
Taip pat jis pabrėžė, kad negalėtų būti kultūros, švietimo, užsienio reikalų, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministru, nes tai sferos, kuriose jis nieko nesupranta, ten turėtų dirbti specialistai.
