Po šios atakos, kurią, „Islamo valstybės“ (IS) teigimu, surengė jos kovotojas, kandidatai į Prancūzijos prezidentus susirėmė svarstydami, kaip apsaugoti šalį.
Analitikų teigimu, šis išpuolis gali sujaukti keturių pagrindinių kandidatų - kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen, centristo Emmanuelio Macrono, konservatoriaus Francois Fillono ir komunistų remiamo kraštutinių kairiųjų kandidato Jeano-Luco Melenchono - kovą dėl šalies vadovo posto.
Prie atakos Paryžiaus Eliziejaus Laukų bulvare vykdytojo, teisėsaugai žinomo 39-erių Karimo Cheurfi kūno buvo rastas ranka rašytas džihadistų judėjimą IS liaupsinantis raštelis. Užpuolikas nušovė vieną policijos pareigūną ir dar du policininkus sužeidė, bet paskui pats buvo nukautas. Įvykio vietoje buvusiems lankytojams ir turistams teko gelbėtis sprunkant.
Šis išpuolis po palyginti ramių devynių mėnesių saugumo problemą vėl iškėlė į pirmą planą. M.Le Pen, F.Fillonas ir E.Macronas atšaukė savo paskutinius penktadienį planuotus mitingus.
M.Le Pen tuoj pat pavadino save stipriausia šalies gynėja nuo islamistų radikalų. 2015 metais Prancūzijoje prasidėjusi atakų virtinė jau nusinešė beveik 240 žmonių gyvybių.
48 metų kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto (FN) lyderė ragino Prancūziją „nedelsiant“ atsiimti savo sienų kontrolę iš Europos Sąjungos ir deportuoti visus užsieniečius, esančius įtariamų teroristų sąraše.
„Šis karas prieš mus yra nepaliaujamas ir negailestingas“, – sakė M.Le Pen, kuri apkaltino socialistų vyriausybę „bailiai“ reaguojant į šią grėsmę. Tuo tarpu F.Fillonas ir E.Macronas skubiai surengė per televiziją transliuotas spaudos konferencijas, per kurias pažadėjo apsaugoti šalį. „Kai kas pilnai neįvertino to blogio“, – pareiškė 63 metų F.Fillonas, kuris pažadėjo „geležinio kumščio“ prieigą.
39 metų nuosaikių pažiūrų E.Macronas, kurį F.Fillonas vadino pernelyg nepatyrusiu užimti šalies vadovo postą, savo ruožtu sakė, kad Prancūzija tokiu būdu moka už 2007-2012 metais F.Fillono vyriausybės įvykdytą darbo vietų apkarpymą žvalgyboje.
E.Macronas išpuolį Eliziejaus Laukų bulvare pavadino ataka prieš demokratiją ir paragino rinkėjus „nepasiduoti baimei“. Tuo tarpu 65 metų kairiojo sparno atstovas J.-L.Melenchonas buvo vienintelis iš keturių pirmaujančių kandidatų, nenukrypęs nuo savo kampanijos tvarkaraščio.
Visuomenės nuomonės tyrimų institutas BVA ketvirtadienį ir penktadienį atliko rinkėjų apklausą, kuri parodė, kad po 23 proc. balsų pirmame rinkimų ture turėtų surinkti M.Le Pen ir E.Macronas, kad J.-L.Melenchoną palaikytų 19,5 proc. žmonių, o už F.Filloną balsuotų 19 proc. prancūzų.
„Jokių radikalizavimosi ženklų“
K.Cheurfi prisiartino prie policijos furgono ir nušovė pareigūną, sėdėjusį vairuotojo vietoje. Eliziejaus Laukų bulvare nuaidėjus šūviams, įvykio vietoje buvę žmonės puolė slėptis.
Užpuolikas buvo nukautas, kai bandė pabėgti. Per susišaudymą nesunkiai buvo sužeista viena vokiečių turistė. IS propagandos agentūros „Amaq“ pranešime sakoma, kad užpuolikas buvo vienas šios grupuotės „kovotojų“, „Abu Yussefas Belgas“.
Šis pareiškimas sukėlė būgštavimų, kad laisvėje gali būti dar vienas užpuolikas. Prancūzų pareigūnai informavo, kad vienas belgų teisėsaugos ieškotas vyras, įtariamas ketinęs ketvirtadienį vykt į Prancūziją, pats pasidavė Antverpeno miesto policijai Belgijoje.
Vasarį K.Cheurfi buvo areštuotas dėl įtarimų rezgus sąmokslą žudyti policijos pareigūnus, bet pritrūkus įrodymų jį teko paleisti. Šis vyras beveik 14 metų praleido kalėjime už kelis nusikaltimus, įskaitant ir išpuolius prieš policiją. Visgi būdamas už grotų jis nerodė „jokių radikalizavimosi ženklų“, sakė terorizmo bylas nagrinėjantis prokuroras Francois Molinsas.
„Pasinaudojimas“ ataka
Ketvirtadienio šaudynės įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai Marselio uostamiestyje buvo suimti du vyrai, įtariami planavę ginkluotą išpuolį. Pastaruoju metu Europą sukrėtė ištisa virtinė mirtinų atakų Stokholme, Londone bei Sankt Peterburgo metropolitene.
Sekmadienį visoje Prancūzijoje rinkėjus saugos apie 50 tūkst. policijos pareigūnų bei 7 tūkst. karių. Iki šiol apklausos rodė, kad rinkėjai labiausiai yra sunerimę dėl nedarbo ir ekonomikos, o ne terorizmo ar saugumo. Visgi analitikai perspėjo, kad įvykus smurtinei atakai rinkėjų nuomonė šiais klausimais gali pasikeisti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad ši ataka „turės didelį poveikį“ prezidento rinkimams. „Jei ji ir bus kam nors naudinga, tai tik Marine Le Pen, kuri apie šią problemą kalbėjo per visą kampaniją, arba Francois Fillonui, dėl jo valstybės veikėjo pozos“, – sakė Adelaide Zulfikarpasic iš BVA.
Tuo tarpu Prancūzijos premjeras Bernardas Cazeneuve'as apkaltino kandidatę M.Le Pen, esą ji siekianti politinės naudos iš policininko nužudymo Eliziejaus Laukų bulvare. Pasak politiko, ji „siekia, kaip ir po kiekvienos tragedijos, pasinaudoti ja“.
Chaotiškos scenos
Prasidėjus šaudynėms, netoli įvykio vietos esančių parduotuvių savininkai ir restoranų vadybininkai paslėpė savo klientus rūsiuose ir pagalbinėse patalpose.
„Išgirdome šūvius, o žmonės bėgiojo įvairiomis kryptimis. Tačiau žmonės buvo ramūs“, – sakė 45 metų turistė iš Libano Zeina Bitar, kuri ketvirtadienio vakarą netoli Eliziejaus Laukų bulvaro su savo vaikais vaikščiojo po parduotuves.
Prancūzijoje nuo 2015 metų tebegalioja nepaprastoji padėtis. Išpuolių virtinė prasidėjo 2015-ųjų sausį, kai buvo užpulta satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcija.
Tų pačių metų lapkritį masinės žudynės buvo surengtos keliose Paryžiaus vietose, įskaitant ir koncertų rūmus „Bataclan“; šie išpuoliai pasiglemžė 130 gyvybių. 2016-ųjų liepą per Bastilijos paėmimo dieną sunkvežimį vairavęs vyras nukreipė jį į krantine Nicoje vaikštinėjančius žmones ir užmušė 86 asmenis.
