Po šešių savaičių Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir pirmą kartą – tiesioginiai merų rinkimai. 16 tūkst. kandidatų pretenduoja į 1,5 tūkst. vietų savivaldybių tarybose. 60 merų vietų nori užimti 400 kandidatų. Ko tikėtis iš šių rinkimų ir po jų?
Apie tai – diskusija laidoje „Dėmesio centre“ su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku ir „15min.lt“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka.
– Pone Valatka, populiarumas didelis – didesnis negu į medicinos studijas Vilniaus universitete. Ką tai rodo?
– Tam tikrą šizofrenišką mūsų politikos pobūdį. „15min.lt“ rašė apie Šiaulių rajono kandidatus ir kone visi sutinka, kad atlyginimas yra apgailėtinas – 3000 litų. Turbūt Seimo nario padėjėjas gauna daugiau. Tai tuo pačiu rodo apgailėtiną mūsų centrinės valdžios požiūrį į savivaldą.
Nepaisant to, kiekvienam mieste ir rajone yra nuo 6 iki 16 norinčių kandidatų. Iš tiesų man būtų įdomu sužinoti, jeigu nemokėtų algos? Ko gero kandidatų būtų tiek pat. Štai čia ir yra visa mūsų politikos šizofrenija. Žmogus eina į postą, kuriame reikės daug dirbti, ir jam visiškai nebesvarbi yra alga. Tai arba mes esam tokie išskirtiniai altruistai, arba kažkas yra negerai visoje mūsų valdžios sąrangoje.
– Pone Vaigauskai, kuo jūs aiškinate tokį aktyvumą?
– Aš galiu pasakyti, kad šiemet aktyvumas šiek tiek mažesnis, negu buvo per praėjusius savivaldos rinkimus. Manau, kad tas aktyvumas yra toks dėl priimto įstatymo, kad kandidatų sąrašai turi būti pakankamo ilgio, kad būtų galima juos užregistruoti. Ir partijos, ir rinkimų komitetai yra suinteresuoti turėti ilgą sąrašą, kad turėtų daug šalininkų.
Taip pat manau, kad mūsų savivaldos rinkimuose vis dar yra noras konkuruoti, pasirodyti, pasitikrinti save. Yra galbūt ir tas kažkoks noras išsiskirti iš kaimynų. Galbūt dalis tų kandidatų nesitiki pakliūti į tarybą, bet bent jau nori pasidžiaugti, kad, štai, buvo kandidatas, buvo sąraše, dalyvavo kokioje nors laidoje. Kai kuriems žmonėms tai tikrai yra svarbu.
– Pone Valatka, į merus veržiasi net 17 Seimo narių. Kodėl?
– Priežasčių yra bent keletas. Pirmiausia partijos Lietuvoje gyveno taip, kad buvo vienas vadas, kuris visada teisus, keturi penki šalia jo, kurie visada į tą penketuką ir patekdavo. Tuomet stengdavosi, kad nei rajonuose, nei Vilniuje, nei Kaune „nepriaugtų“ naujų lyderių, kurie galėtų po kurio laiko mesti iššūkį partijos lyderiui. Staiga paaiškėja, kad merų rinkimams partijai reikia 60-ies kandidatų. Aišku, kad didžioji dalis tų merų, kurie valdė rajonus ir miestus, visiškai netinka kovai, kai yra išrenkamas tik vienas.
– Turite omenyje asmenybių kovoje?
– Taip. Jie tiko ten susitarti: „aš turiu du balsus, tu turi tris, o anas vieną“. Tą su vienu balsu išrinkim meru ir jis juo bus, kol galios mūsų susitarimas. O dabar paaiškėjo, kad reikia lyderių, o jų nėra. Automatiškai lyderiai „metami“ iš Seimo. Jeigu tokia partija kaip Liberalų sąjūdis neturi ką „statyti“ Vilniuje, vadinasi, iš tiesų yra blogai. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Manyčiau, kad po šių merų rinkimų partijos pradės „auginti“ lyderius vietose. Priešingu atveju jie neturės valdžios.
– Pone Vaigauskai, kalbant apie sąrašus: per kiekvienus rinkimus būna įvairių atvejų, kai kandidatai nuslepia teistumą ar kokią kitą svarbią informaciją. Kaip šiuose rinkimuose? Jūs jau patikrinote sąrašus?
– Ne, sąrašų mes dar nebaigėme tikrinti. Dabar kaip tik vyksta tas intensyvusis darbas. Žinoma, randam, kad partijos mums siūlo per jaunų žmonių, taip pat pasitaiko žmonių, kurie nuslepia teistumą. Padaugėjo tų žmonių, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurios kandidatu yra. Tokių turime jau apie 116.
– Pone Valatka, šie rinkimai įdomūs ir tuo, kad bus galima įvertinti visuomenės požiūrį ir į politinę korupciją. Pavyzdžiui, Darbo partija ar „Tvarka ir teisingumas“, kuriai mesti rimti kaltinimai. Kokios jų galimybės?
– Bijau, kad šioje vietoje niekas nepasikeis. Lietuvoje yra taip – myliu, nemyliu. Tam, kurį myliu, atleidžiu viską, o tam, kurio nemyliu, neatleidžiu nieko. Iš tiesų Lietuvos rinkėjai, mano nuomone, nuo 1990 m. dar nėra balsavę taip, kad kandidatas būtų baudžiamas už kokias nors veikas.
Pamenu, prieš 1992 m. rinkimus tie Aukščiausios tarybos nariai, kurie paėmė sklypus nemokamai, kurie paėmė automobilius, man atrodė, kad tikrai nebus išrinkti. Deja, tarp išrinktųjų tokių buvo daugiau negu tų, kurie neėmė.
Lietuvos žmonės vis dar yra nekritiški tiems, su kuriais jie „eina“. Tačiau labai kritiški visiems kitiems. Čia, manau, ir slypi mūsų politikos blogumas. Dar neatėjo laikas, kai žmonės ims kaltinti save, kad išrinko teistą partiją, kuri yra valdančiojoje koalicijoje. Toje pačioje koalicijoje yra partija, kurios vedlys – Konstituciją pamynęs žmogus. Turbūt antros tokios šalies ES nėra ir nebus.
– Pone Vaigauskai, šiemet VRK regioninėje žiniasklaidoje, konkrečiai televizijose, nupirko dešimtis ar net šimtus valandų eterio vietinių politikų diskusijoms. Manote, kad taip sukelsite vajų visoje Lietuvoje?
– Tai numato įstatymas ir galų gale tam yra skirtas finansavimas. Konkurso būdu įsigijome 150 val. regioninių televizijų eterio, kurio metu diskutuos vietos kandidatai. Nemanau, kad tai labai padidins aktyvumą, tačiau rinkėjai galės pamatyti savo pačių politikus iš šalies, išgirsti, ką jie siūlo, kaip kalba, kaip mąsto. Tą patį darys ir LRT. Mes norime pasiekti, kad rinkėjai turėtų pakankamai daug informacijos apie kandidatus.
R. Valatka: žinoma, dabar yra tokie įstatymai, kad partijos gyvena iš mokesčių mokėtojų kišenės. Man šitas eterio pirkimas už mokesčių mokėtojų pinigus tam, kad parodytume mulkiams, yra ne kas kitas, kaip pinigų švaistymas. Niekas nevertina daikto, kurį gauna dykai. Galiu maždaug įsivaizduoti kaip tai atrodys: LRT rinkimų laidos, kokios iki šiol yra buvę, atrodė kaip Brežnevo laikais. Iš esmės patys su savimi šnekėjosi, jokios diskusijos, jokio noro pasirodyti gerai, o tik pūstis kaip povams. Tai yra tvirkinamasis momentas. Ir jeigu iki šiol tvirkino tik per Lietuvos televiziją ir radiją, tai dabar tvirkins per visus kanalus, per visus garsiakalbius.
– Pone Valatka, gana komiškai atrodo ir didžiosios partijos. Prisimena Tėvynės sąjungos kandidato paiešką Vilniaus mieste. Buvo Milda Dargužaitė, po to – Ingrida Šimonytė, po to – Mantas Adomėnas ir galiausiai – turbūt gana silpnas kandidatas Mykolas Majauskas. Kaip vertinti tokius dalykus?
– Partija Vilniuje neturi lyderio, kurį nedvejodama galėtų pateikti rinkėjams kaip alternatyvą dabartiniam merui. Tai – aksioma, to nereikia įrodinėti. Pati rinkiminė kova partijos viduje pirmiausiai buvo labai negraži. Jie savo nešvarius drabužius skalbėsi viešai. Viešiau už „Facebook“ turbūt nebeįmanoma. Mano supratimu, ši partija pralaimėjo rinkimus dar jiems neprasidėjus. Tą patį galima pasakyti ir apie socialdemokratus. Jie, matyt, į „Facebook“ dar neatėjo, bet apie jų kandidatą dar reiktų pagalvoti – kas jis. Irgi Majausko lygio žmogus.
– Kokią jūs matote dėlionę Vilniaus mieste?
– Vienintelė intriga – kas išeis į antrą turą.
– Kas išeis į antrą turą su A. Zuoku, tai jūs turite omenyje?
– Taip. Kadangi Vilniuje gyvena 42 proc. ne lietuvių, Vilniaus neįmanoma laimėti, neturint šalininkų tarp Vilniaus lenkų ir Vilniaus rusų. Jeigu už tave balsuos tik lietuviai, natūralu, kad tų balsų patekti į antrą turą neužteks. Patekus į antrą turą lietuvių balsų gali užtekti. Tai yra Vilniaus specifika.
– Iš to, ką jūs kalbate, atrodo, kad didžiausi šansai yra sostinės meru likti A. Zuokui?
– Kaip ten sakoma, iš tokio didelio pasirinkimo, atrodo, kitos alternatyvos kaip ir nėra.
