Kaip juokauja Varšuvos festivalio organizatoriai, jų tikslas yra surasti filmus iki to, kai jie laimi „Oskarus“. Ir tai nėra siekis vaikytis „kino žvaigždes“, greičiau pastebėti kurių režisierių filmai vėliau laimės „Auksinę palmės šakelę“, „Auksinį liūtą“ ar „Oskarą“. Todėl nenuostabu, kad žymiausi šiandienos kino kūrėjai, kaip Michael Haneke, Cristian Mungiu, Ari Folman, Ashgar Frahdi ir daugybė kitų, savo kelią į kino viršūnes pradėjo būtent Varšuvos kino festivalyje.
Lietuvių režisieriaus A. Matelio filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ bus pirmasis dokumentinis pilnametražis filmas, su kuriuo Lietuva, kaip pagrindinė gamybos šalis ir gamintoja, šiemet dalyvaus A klasės festivalio pagrindinėje dokumentinių pilnametražių filmų konkursinėje programoje.
„Man tai be galo džiugi naujiena. Smagu už visus, kurie prisidėjo prie filmo kūrimo proceso. Surengti savo filmo pirmąją pasaulinę premjerą A klasės festivalyje svajoja visi režisieriai. Ir tai ne tik galimybė parodyti filmą tarptautinei auditorijai, bet ir dar kartą pažymėti Lietuvą pasauliniame kino žemėlapyje“, - sako filmo režisierius Arūnas Matelis.
Jo dėka jau ne kartą Lietuvos vardas skambėjo pasaulyje. Už ankstesnius savo filmus, režisierius yra apdovanotas ne vienu reikšmingu prizu, 2007 m. pelnė „Amerikos režisierių gildijos“ prizą „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“, dalyvavo ir savo filmų premjeras, bei retrospektyvas rengė daugybėje A klasės kino festivalių.
Tačiau šis filmas, kurio premjera Varšuvos kino festivalyje numatyta spalio 25 d. - ypatingas. Kurtas jis buvo beveik 8-erius metus. Ir tai tapo didžiausiu bendros gamybos Europoje kino projektu. Net aštuonios šalys: Lietuva, Italija, Šveicarija, Airija, Šiaurės Airija, Latvija, Ispanija ir Belgija, dalyvavusios filmo gamyboje, laukia filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ nacionalinių premjerų savo šalyse. Lietuvoje, anot režisieriaus, filmo premjera įvyks jau kitais metais.
Filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja unikalią ir nematytą vadinamų „gregory“, Sančų Pančų, lūzerių vandens vežėjų, o kartu ir savotiškų vienuolių, riterių, dviratininkų, kurie neturi teisės į asmeninę pergalę, istoriją, prestižinių lenktynių „Giro d'Italia“ fone. Iki A. Matelio, paskutinis nepriklausomas kino kūrėjas, kuriam buvo suteikta teisė „iš vidaus“ stebėti „Giro d'Italia“ buvo legendinio režisieriaus Jorgen Leth 1973 m. sukurtas kultinis filmas „Stars and Watercarriers“.
„Po keturiasdešimties metų gauti leidimą filmuoti garsiąsias lenktynes buvo didžiulis iššūkis ir pergalė. Tačiau tik filmuodami supratome, kodėl šių lenktynių trasa, tai - uždara ir akylai saugoma teritorija, į kurią, be sportininkų, jų komandų ir greitosios medikų, tiek metų niekam nepavyko patekti“, - sako filmo režisierius A. Matelis.
