Eilė dėl eilės patekti pas gydytoją – skamba kurioziškai, bet realybė tokia, kad žmonės rikiuojasi į išankstinę eilę vien tam, kad gautų laiką talonui pas gydytoją sulaukti. Kada pas jį jau pavyks apsilankyti – po mėnesio, dviejų ar daugiau – jau kitas klausimas.
Įstaigos vengia nuobaudų
Komentuodama situaciją dėl „gyvos“ eilės Klaipėdoje Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pažymėjo, kad tokius atvejus visų pirma pagimdo nelanksti tvarka.
„Pagal galiojantį teisės aktą gydymo įstaigos šiuo metu turi pildyti eilių laukimo ataskaitą ir siųsti teritoriniams ligonių kasų skyriams. Ten parašyta, kad eilė turėtų būti 30 dienų. Tad jei ta eilė ilgesnė, tokiu atveju kiekviena įstaiga turi rašyti pasiaiškinimą, nesvarbu, kad gal pacientas norėtų užsiregistruoti ne už mėnesio, o po 1,5.
Tas visiškai nėra vertinama ir susidaro papildoma administracinė našta gydymo įstaigai, todėl bandoma tokias tvarkas, kurios labai nelanksčios ir neaišku kam, be ligonių kasų, reikalingos, apeiti, užtat tos „gyvos“ eilės ir atsiranda“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo ji.
Gydytojos teigimu, kita problema, kodėl paslaugų negalima teikti tiek, kiek reikia, yra ligonių kasų kvotos. „Jų neužtenka tam, kad ir paslaugos būtų suteikiamos, ir gydytojams išmokamos algos, ir sumokama už padidėjusius komunalinių paslaugų kaštus. Tačiau ligonių kasų kainininkas nesikeičia, ligonių kasos bando visokiausiais būdais manipuliuoti ir bauduoja gydymo įstaigas, susigrąžindamos pinigus į biudžetą už menamus ir nemenamus pažeidimus“, – bėdas vardijo LMS atstovė.
Akis bado medikų trūkumas
Tačiau, pasak A. Gerliakienės, pirmiausia tam, kad sumažėtų eilės, turime apskritai įvertinti šiandien turimus resursus: „Akivaizdu, kad jų trūksta – trūksta gydytojų ir ypač slaugytojų, ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl pacientai negali pakliūti pas gydytoją tada, kada turėtų.“
Pašnekovė pažymėjo, kad reikia įvertinti medikų amžių ir perspektyvas, mat paruošti mediką užtrunka 10 ir daugiau metų, išplėstinių paslaugų slaugytoją – 6 metus.
„Tai labai laikui imlus procesus ir reikia planuoti, kiek specialistų reikės po 10–20 metų. Tai, kad šiandien turime stygių, jis yra akivaizdus. Jei ligoninėje tik trys kardiologai, pas kuriuos eilė kelis mėnesius į priekį ar jie konsultuoja tik tris dienas per mėnesį ir labai didelius skaičius pacientų, akivaizdu, kad specialistų trūksta.
Jei pas šeimos gydytoją šiandien ateina apie 60 pacientų, tai yra visiškai nenormalus skaičius. Vadinai, gydytojų trūksta. Apie poreikį susiskaičiuoti resursus kalbame jau antrus metus, o ministerijos vertinimas ir tai, koks jis realybėje, yra labai skirtingas“, – konstatavo medikė.
Ji pridūrė, kad ne mažiau svarbus klausimas – ir gydytojų kompetencija. Tą liudija žmonių noras pakliūti konkrečiai pas tam tikrą specialistą, kuris gal žino daugiau ir pagydo geriau nei kiti. Pasak medikės, taip yra todėl, kad egzistuoja labai stiprūs kvalifikacijos kėlimo netolygumai.
Kaltina pandemiją
Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pripažįsta, kad sisteminių bėdų nestinga, tačiau dėl tokių didelių eilių kaltina ir pandemiją.
„Turėjome nepilnus dvejus metus, kada pandemija sveikatos sistemoje sukūrė didelius kamščius – neužmirškime, kad daugelis paslaugų buvo ir nutrauktos, dalis teikiama mažiau, tad labai natūralu, kad popandeminiu periodu turime tikrą antplūdį ir žmonių su susikaupusiomis problemomis kamštį“, – kalbėjo ministras.
Vis tik jis tvirtino, kad net ir su dabar turimomis organizacinėmis priemonėmis įmanoma pasiekti, kad bent tų kamščių ir eilių nebūtų daugiau, nei buvo ikipandeminiu periodu.
„Vidutiniškai per dieną Lietuvoje įvyksta apie 70 tūkst. skirtingų pacientų ir gydytojų susitikimų. Aišku, tos situacijos kuria eiles, bet yra labai skirtingos to priežastys. Vienos jų yra sisteminė ydos, kitos – darbo organizavimo dalykai. Tad negalime iš patrankos šaudyti į žvirblį, priemonės turi būti taiklios, bet jų reikia daug ir įvairių“, – samprotavo SAM vadovas.
Ragina pačioms įstaigoms peržiūrėti darbą
Čia pat A. Dulkys prisiminė Klaipėdos ligoninės atvejį, kur, jo teigimu, problema buvo net ne specialistų trūkumo, bet jų darbo organizavimo klausimas:
„Būtent tos rūšies paslaugoms toje konkrečioje įstaigoje finansavimas buvo skirtas, būtent toms paslaugoms jis net yra neišnaudojamas per metus, bet, pasirodo, buvo galima per 1,5 dienos pergalvoti specialistų darbo grafikus, darbo laiką, perskirstyti tarp stacionaro ir konsultacinių paslaugų darbo laką ir staiga eilė lauke ištirpsta.
O jei kalbame, kad trūksta kažkokios specialybės gydytojų, tai yra sisteminė problema, tam ir pakeitėme specialistų užsakymo modelį. Specialistų pritraukimui svarbus darbas su rezidentais, daugiau rezidentūros bazių, ką ir darome.“
„Jei norime lygintis su Suomija ar ta pačia Estija, turime grįžti ir pradėti diskusiją, ar ne laikas tada ir pradėti mokėti tiek mokesčių, nes tiek Estijoje, tiek Suomijoje, tiek didžiojoje dalyje Europos sąjungos šalių mokamos dvigubai didesnė įmokos į sveikatą nei pas mus“, – sako A. Dulkys.
Ministras tikino, kad vis tik yra daug kasdienių situacijų, kai paciento kelias ir likimas grynai priklauso nuo įstaigos administracijos darbo organizavimo. Tiesa, jis pripažino, kad su išankstine pacientų registravimo sistema irgi yra problemų.
„Trūksta kai kurių funkcionalumų, kuriems dabar numatyti ištekliai. Nėra laukimo eilės pačioje sistemoje, ji neduoda automatinio pranešimo apie atsilaisvinusį laiką. Bet didžiausia yda – išbujojęs biurokratizmas, reikia pripažinti, kad esame prikūrę daug įvairių tvarkų tačiau to popierizmo per daug“, – vardijo jis.
Daugiau pinigų sveikatai – didesni mokesčiai
Kai kurie gydymo įstaigų vadovai sako tiesiai šviesiai – kiek yra pinigų, tiek paslaugų ir gali suteikti, o būtų finansavimas vienu kitu milijardu didesnis, neliktų ir eilių.
Savo ruožtu ministras teigė, kad jei norime padidinti biudžetą, tektų didinti ir mokesčius: „Jei kalbame apie pyrago dalį, mūsų Vyriausybės programoje numatyta, kad turime suefektyvinti ir skaidrinti tuos išteklius, kuriuos naudojame dabar.
Bet jei norime lygintis su Suomija ar ta pačia Estija, turime grįžti ir pradėti diskusiją, ar ne laikas tada ir pradėti mokėti tiek mokesčių, nes tiek Estijoje, tiek Suomijoje, tiek didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių mokamos dvigubai didesnės įmokos į sveikatą nei pas mus.“
Ekonomistas mato uždarą ratą
Savo ruožtu ekonomistas Raimondas Kuodis teigė, kad daug problemų išsispręstų padidinus medikams algas iki adekvataus dydžio. Jis priminė, kad apie sistemos išskaidrinimą kalbama jau 20 metų, tačiau gyvenama lyg uždarame rate – pati sistema suinteresuota tęsti savo gyvavimą.
„Esame tokiame uždarame rate. Mes, matyt, puikiai įsivaizduojame, kas yra etiškas darbas – kai tu ateini į darbą, jį sąžiningai dirbi tiek valandų, kiek yra normalu ir išeini iš darbo, už tai gauni deramą atlygį. Jį nustatyti nėra sunku, lyginant, kiek gauna policijos pareigūnai, mokytojai, pasiremti tarptautine praktika.
Bet jei nepasitikime žmonėmis, pradedame juos labai kontroliuoti, prašyti pildyti formas, atsiskaitinėti, prašyti duoti pinigus už kiekvieną pacientą, procedūrą, tada mes sukuriame cinišką partnerį kitoje pusėje. O jis sako – jei jūs šitaip, tai aš tada irgi darysiu savaip: reikia, nereikia, prirašinėsiu procedūrų, dar kažkaip kitaip bandysiu susirinkti pinigus, užsiimsiu kita ciniška veikla.
Pavyzdžiui, sukurti dirbtines eiles gali, jei sėdi ant dviejų kėdžių, turi privatų kabinetą ar praktiką. Tada kuo blogesnė viešoji sistema, tuo patrauklesnė atrodo privačioji. Ir toje pačioje viešojoje sistemoje, ne paslaptis, galima nusipirkti paslaugą ir apšokti eilę. Tokiu būdu įstaiga tuo suinteresuota, nes čia gi „švieži“ pinigai – nors tas pats gydytojas galėjo aptarnauti kokią močiutę, bet jam labiau apsimokės aptarnauti ministerijos klerką“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Skamba kaip koks 19 amžius
Pasak R. Kuodžio, galima lengvai „primesti“, kiek pinigų reikėtų sistemai, kad eilės būtų optimalios. Vis tik pagrindinė užduotis – sistemos išskaidrinimas.
„Kiek reikėtų finansavimo? Pavyzdžiui, kokia sveikatos sistema gerai veikia. Paimkite kokią Prancūziją, čia pamatysime skiriamus 10 proc. nuo BVP, tai bus 6 mlrd. eurų su trupučiu nuo lietuviško BVP. Ir turėsime adekvačiai finansuojamą sistemą, su priimtinomis eilėmis, nes niekas gi nesako, kad neturi būti eilių pas specialistus. Turime juos apkrauti, kad jie dirbtų kiekvieną dieną.
Bet reikia skaidrinti sistemą, kad nebūtų taip, jog turime „dvigubus dugnus“, žmonės dirba privačiai, o viešojoje įstaigoje „gaudosi“ klientus, privačioje dalyje „susižvejoja“ pinigus, „nusiima grietinėlę“, daro lengviausiai padaromus dalykus, o kur tik komplikacijos, iškart veža į Kauną ar Santariškes. Šie dalykai seniai turėjo baigtis, kompiuteris mums turi tą parodyti, sudarinėti eiles, o ne kažkokios „gyvos“ eilės, skambinimai – kelia, nekelia. Tai kažkoks 19 amžius“, – konstatavo R. Kuodis.
