Kai kurių moterų mėnesinių ciklai nėra reguliarūs. Tai taip pat neturėtų kelti panikos.
Teigiama, jog mėnesinės gali vėluoti dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir pats populiariausias –nėštumas, stresas, netikėtai sumažėjęs kūno svoris, antsvoris, per didelis fizinis krūvis, kontraceptinių tablečių vartojimas, menopauzė bei policistinis kiaušidžių sindromas.
Ar vėluojančios mėnesinės reiškia, jog laukiatės?
Jei esate lytiškai aktyvi, jūsų mėnesinės vėluoja, vertėtų atlikti nėštumo testą ir įsitikinti ar tikrai nesilaukiate. Svarbu atminti tai, jog vėluojančios menstruacijos nereiškia, jog jums metas pradėti galvoti apie pas jus pilvelyje augantį vaikelį. Mėnesinių nepasirodymo priežastys būna pačios įvairiausios.
Per didelis fizinis krūvis
Jei užsiimate itin aktyvia fizine veikla, intensyviai sportuojate, jūsų organizmas gali pagaminti nepakankamai estrogeno, dėl ko mėnesinių ciklo pabaigoje jūs nekraujuojate.
Svorio pokyčiai
Reguliariam mėnesinių pasirodymui įtakos taip pat gali turėti drastiškai pakitęs kūno svoris. Dėl to kaltinti reikėtų nepakankamą kiekį mėnesinių ciklui užbaigti reikalingo estrogeno. Jei kamuoja viršsvoris, padidėjęs estrogeno kiekis gali neleisti atsirasti kraujavimui. Taip nutinka dėl to, jog sustorėja vidinis gimdos sienelės sluoksnis, jis tampa nestabilus, dėl ko imama gausiau kraujuoti arba mėnesinės visai nepasirodo.
Stresas ar kitos ligos
Jei tam tikru gyvenimo periodu jūs patiriate stresą, jūsų kūnas gali neleisti pasirodyti mėnesinėms. Taip nutinka dėl smegenyse esančios zonos, kurioje kaupiasi hormonai, sutrikdymo.
Gyvenimo būdo pokyčiai, kelionės ar kraustymasis iš vienos vietos į kitą taip pat gali turėti neigiamos įtakos už mėnesines atsakingiems hormonams. Mėnesinių vėlavimo priežastimi gali būti ir ligos, peršalimai ar rimti susirgimai.
Policistinis kiaušidžių sindromas
Šis susirgimas trikdo kiaušidžių veiklą. Policistinis kiaušidžių sindromas diagnozuojamas tada, kai kiaušidės nesugeba išskirti kiaušinėlio, o tai reiškia, jog nevyksta ovuliacija. Turint šį sindromą pastojimas natūraliu būdu nėra įmanomas, kadangi gimdoje nėra apvaisinimo laukiančio kiaušinėlio. Sergant policistiniu kiaušidžių sindromu dingsta mėnesinės.
Ankstyva menopauzė
Maždaug 1 iš 100 moterų menopauzė ištinka dar nesulaukus 40-ies. Šis procesas vadinamas ankstyva menopauze arba ankstyvu kiaušidžių nepakankamumu.
Ankstyva menopauzė diagnozuojama organizme pradėjus mažėti hormono estrogeno kiekiams. Tai nutikti gali dėl tam tikros ligos, genu įtakos ar medicininių procedūrų.
Kontraceptinės priemonės
Kontraceptinės tabletės ar injekcijos taip pat gali sukelti itin dažnas menstruacijas arba visai neleisti joms pasirodyti. Menstruacinį ciklą pakoreguoti gali ir antidepresantai bei chemoterapinis gydymas.
Ar nepasirodžius mėnesinėms reikia kreiptis į gydytoją?
Pas gydytoją vykti reikėtų tada, jei 3 kartus iš eilės nesirgote mėnesinėmis ir nėštumo testas rodo neigiamą rezultatą. Jei jums daugiau nei 55 metai ir jūs kiekvieną mėnesį vis dar kraujuojate arba mėnesinės dingo nesulaukus 45-erių, taip pat reikėtų pasirodyti specialistui. Jums gali tekti pateikti informaciją apie savo lytinį gyvenimą, šeimos medicininę istoriją, bus užduodami klausimai susiję su fizinių aktyvumu, pasikeitusiomis emocijomis ar gyvenimo būdu, kūno svoriu.
Gydytojas gali liepti palaukti, kol mėnesinės sugrįš natūraliu būdu arba pasiūlys jas sukelti priverstinai.