Nuo 2013 metų gyventojus džiugina net 1949 namai, atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Renovacijos procesas yra ganėtinai sudėtingas, kadangi reikia pateisinti daugybės gyventojų lūkesčius. Visgi rezultatai atperka visus renovacijos metu patirtus iššūkius.
Sėkminga Ukmergės daugiabučio renovacijos istorija dalinasi gyventoja Genė Trojeckienė.
Idėja renovuotis kilo spaudžiant šaltukui
Daugybė nerenovuotų daugiabučių gyventojų žiemos metu namuose nuolat šąla, o gaunamos sąskaitos už šildymą priverčia paploninti piniginę. Ši priežastis paskatino ir Ukmergės daugiabučio gyventojus pasiryžti būsto renovacijai.
„Mokėdavom už šilumą daug, bet būdavo labai šalta. Ir sveikatai tas šaltis nėra gerai, todėl kilo idėja, kad reikia renovuotis“, – kilusią idėja prisimena pašnekovė ir priduria, kad imtis veiksmų paskatino butų ūkis bei parama. Vienas iš keblumų, su kuriuo susiduria beveik visi renovacijos iniciatoriai – kaimynų įtikinimas idėjos vertingumu. Tai neretai būna žmonių poreikių skirtingumo pasekmė.
„Kaimynus prikalbinti renovuotis buvo labai sunku. Vieną kartą sutinka, vėliau persigalvoja ir taip nuolat. O kai reikėjo pasirinkti, kokią renovaciją vykdyti, kokius pakeitimus daryti, tai buvo pats sunkiausias laikotarpis.
Pensininkai norėjo paprastesnės renovacijos, nes senesni žmonės nenorėjo investuoti į tai, ko gal jau, kaip patys galvoja, net nepergyvens. O jaunimas, priešingai, norėjo naujovių“, – prisiminimais dalinosi G. Trojeckienė bei džiaugėsi, kad didesnių pykčių išvengti pavyko, o priimti sprendimai netgi pateisino ankstesnius lūkesčius.
Tarp svarbiausių tikslų – dvivamzdė šildymo sistema
„Pakeitėm visus vamzdynus, radiatorius, išvalėm ventiliaciją, stogą sutvarkėm, o kuo labiausiai džiaugiamės, tai kad dabar turime dvivamzdę kolektorinio šildymo sistemą su individualia apskaita. Yra skaitiklis prie kiekvieno buto, todėl kiek individualiai sunaudojam šilumos, tiek ir mokam. O dėl bendrų reikmių sąskaitos, tai nuo bendro šiluminio mazgo skaitiklio atmetama individualiai butų sunaudota šiluma ir likusi suma išdalinama pagal butų kvadratūrą“, – pasakojo renovacijos iniciatorė.
Pasak jos, po renovacijos nesutarimų tarp kaimynų netgi mažiau nei buvo prieš tai. „Seniau buvo vieniems šilta, kitiems šalta. Kaimynai, kurie gauna kompensacijas už šildymą, tai nori, kad būtų šilčiau, o kiti, kad šiek tiek šalčiau, nes nenori daug mokėti. Tai vieni kviečiasi, kad padidintų šilumą, kiti, kad pamažintų, pykstasi tarp savęs. O dabar, kai turime atskirą sistemą ir kiekvienas butas gali reguliuotis šilumą, tai nebėra kaimynams ko pyktis, esame vieni nuo kitų nepriklausomi“, – džiaugiasi ukmergiškė.
Jei nori gero rezultato, gyventojai turi prižiūrėti procesą
Bendravimas su statybininkais yra svarbi renovacijos proceso dalis, jei norima geros kokybės. Pasak pašnekovės, jei norima, kad namas būtų sutvarkytas kokybiškai, tai reikia patiems domėtis ir prižiūrėti procesą.
„Kiekvieną rytą eidavau pas darbų vadovę ir aptardavom situaciją, ką koreguoti ir panašiai. Reikia palaikyti ryšį su statybininkais, kadangi jie ne visada viską daro tobulai. Buvo, kad rudenį, kai jau šlapdriba, jie lipdė putas, o juk negalima. Tai pranešiau butų ūkiui, administratorius atvažiavo, sustabdė juos. Nereikia užsimerkti ir laukti kol padarys. Geriau darbo eigoje aiškintis, negu po visko skųstis, kad darbas prastai atliktas“, – patirtimi dalinosi G. Trojeckienė.
Tikisi ir kvartalinės modernizacijos plėtros
Teigiamais pokyčiais atsidžiaugti negalinti gyventoja tikina, kad dabar gyvena kokybiškai. Sutaupo mažiausiai 40 procentų šilumos energijos, todėl labai palaiko renovacijos idėją, o ypač kvartalinę renovaciją.
„Kvartalinė renovacija yra ypatingai skatintina, kadangi tada architektas net spalvą parenka, priderina ją visam kvartalui, tai viskas vienodai ir gražiai atrodo. Juk reikia šiuolaikiškai žiūrėti į viską. Bute vasarą būna vėsu, žiemą šilta, mokėti reikia mažiau. Vien tik teigiami pokyčiai“, – vardija pašnekovė.
Ji nevengia netgi padėti kitiems konsultuodama renovacijos klausimais ir besidalindama patirtimi. „Aš vis kviečiu kitų namų gyventojus, kad ateitų. Pasakoju jiems, kaip viskas padaryta. Žmonės bijo, kaip ir mūsų kaimynai anksčiau bijojo, kad susiniokos butas renovacijos metu, tai aš rodau, kad niekas nesusiniokoja. Kai skambina man ir domisi, tai visada suteikiu konsultaciją ir raginu, kad darytųsi renovaciją, nebekęstų šalčio“, – teigia G. Trojeckienė.