Šiais metais minėdama savo variklių 110-ąjį jubiliejų, „Renault“ paskelbė sugrįžtanti į Gudvudo greičio festivalį (angl. Goodwood Festival of Speed). Šis renginys vyks birželio 29 – liepos 1 dienomis netoli Londono esančios Gudvudo vilos apylinkėse.
Žiūrovams išskirtinius „Renault“ sportinius modelius („Renault Maxi 5 Turbo“, „Alpine Renault A110“, „Renault Alpine A443“) pristatys žymiai prie kompanijos istorijos kūrimo prisidėję lenktyninkai: Alainas Prostas, kuris nuo šių metų vasario yra „Renault“ vardo ambasadorius, Jeanas Ragnotti, Michelis Leclère'as ir Emmanuelis Guigou.
Istoriškai svarbūs kompanijos automobiliai ir naujausi modeliai bus pristatyti atskirame paviljone. Čia bus galima susipažinti su daugiau nei 110 metų „Renault“ darbo vaisiais – nuo pirmosios pergalės su „Renault“ varikliu 1902-ųjų Paryžiaus – Vienos lenktynėse keliais iki 10-ojo „Formulės 1“ konstruktorių titulo 2011 m.
Renginyje taip pat bus eksponuojami dabar gaminami modeliai – „Renault Twizy“, „Renault ZOE“ ir „ZOE 24 H Challenge“, kuris neseniai pasiekė naują pasaulio rekordą, kaip ilgiausią atstumą per 24 valandas įveikęs elektromobilis.
„Renault Twizy“ (nuotr. gamintojo)
Gudvudas – itin angliška šventė
Nuo 2006-ųjų festivalyje nedalyvavusi, šiais metais „Renault“ sugrįžta ir vėl tampa Gudvudo greičio festivalio partnere.
Pirmasis automobilių renginys Gudvude buvo surengtas 1936 m., kai devintasis Ričmondo hercogas suorganizavo įkalnės lenktynes rūmų teritorijoje. Antrasis pasaulinis karas viską sustabdė, tačiau jis paspartino Gudvudo lenktynių žiedo statybas. Pirmosios lenktynės čia buvo surengtos 1948 m., o paskutinės – 1966 m.
1993 m. grafas Charlesas Gordonas-Lennoxas, tikras automobilių fanatikas, norėjo atkurti lenktynes regione, tačiau negavo leidimo iš naujo atidaryti žiedą. Taigi jis nusprendė namų teritorijoje surengti savo paties festivalį. Tai netrukus tapo itin sėkmingu renginiu, sutraukusiu 30 tūkst. lankytojų, o po kurio laiko išaugusiu iki 180 tūkst. žiūrovų.
Gudvudo greičio festivalio pažiba dabar yra įkalnės lenktynės, šalia kurių vyksta daugybė kitų atrakcijų – elegantiškiausio automobilio rinkimai, ateities technologijų paviljonas, automobilių parodos ir net specialūs renginiai mažiesiems lankytojams.
Šis suvažiavimas taip pat yra proga akis į akį susitikti su vienais geriausių lenktynininkų automobilių sporto istorijoje.
„Renault“ – 110 metų variklių sėkmės
Pirmoji sėkmė
1902 m. automobilis su „Renault“ varikliu iškovojo pirmą pergalę Paryžiaus – Vienos lenktynėse bendro naudojimo keliais. Tai buvo lengvas „Type K“ modelis su mažu 2x2 cilindrų 16 AG varikliu. Į Paryžių, kur ir buvo surinktas, jis atvažiavo pats pirmas, aplenkęs prestižinius gamintojus, kaip „Mercedes“ ar „Panhard“ su žymiai galingesniais, tačiau lenktynių metu prastai veikusiais 40 ir 70 AG varikliais. Ši „Renault“ pergalė parodė, kad įspūdingos specifikacijos be patikimumo yra bevertės. Tais pačiais metais „Renault“ užpatentavo turbokompresoriaus technologiją.
„Renault Type K“ (nuotr. Gamintojo)
Rekordų dešimtmetis (1920-1930 m.)
Būdama viena transporto plėtros lyderių, „Renault“ trečiajame dešimtmetyje pasižymėjo ne vienu rekordu pasiektu ant žemės, vandenyje ir ore:
Ant žemės:
- Paryžius – Varšuva per 43 valandas, su „Renault 10CV“ (1922 m.).
- Nepertraukiamo važiavimo rekordas – 3385 km per 24 valandas važiuojant vidutinišku 141 km/h greičiu (1925 m.).
- Pasaulio greičio rekordas važiuojant 24 valandas su „40CV“ Montlhéry žiede vidutiniu 173,6 km/h greičiu (1926 m.).
„Renault 40 CV“ (nuotr. Gamintojo)
Ant vandens:
1922 m.: greičio rekordas – 140 km/h „Farman“ hidroplanu, varomu „Renault“ variklio.
Ore:
1923 m.: aukščio rekordas – 5381 m. su „Bréguet-Renault“ lėktuvu.
1925 m.: pirmasis perskridimas per Andus su „Renault“ variklio varomu „Latécoère 25“.
Penktasis ir šeštasis dešimtmečiai – „Renault“ ir „Alpine“ užsitarnauja gerą vardą automobilių sporte
Ralis – Mille Miglia, Mont Ventoux ir Monte Karlo raliuose su „Renault 4CV“, „Dauphine“ ir „8 Gordini“.
Ištvermės lenktynės – Le Mano 24 valandų lenktynės su „Alpine“.
Naujas greičio rekordas sausumoje – 308,85 km/h, pasiektas 1956 m. ant Bonevilio druskos ežero JAV su „Etoile Filante“.
„Alpine A110“ (nuotr. Gamintojo)
Septintasis ir aštuntasis dešimtmečiai
Pergalė Europos „F2“ čempionate, Le Mano 24 valandų lenktynėse su „Alpine“, pirmasis laimėtas „F1“ etapas Prancūzijos Grand Prix lenktynėse su mažu turbokompresoriniu „Renault RS10“ bei pergalės, pasiektos važiuojant „Renault 5 Turbo“ tokiuose žymiuose Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapuose, kaip Monte Karlo ar Korsikos lenktynės.
Pirmąjį pasaulio čempiono titulą ralyje „Alpine-Renault“ iškovojo 1973 m.
Nuo devintojo dešimtmečio iki 2012-ųjų: įspūdingi pasiekimai „Formulėje 1“
Šiandien, turėdama jau 10 „Formulės 1“ konstruktorių titulų, „Renault“ demonstruoja savo gebėjimą kurti ypač konkurencingus variklius ir varžosi su pačiais geriausiais specialistais aukščiausioje automobilių sporto kategorijoje („Ferrari“, „BMW“, „Mercedes“).
2012 m. nusprendusi tiekti variklius keturioms komandoms (tai sudaro trečdalį visų dalyvių), „Renault“ demonstruoja savo patirtį gaminant variklius ir rengiasi ateities iššūkiams – 2014 m. įsigaliosiantiems reikalavimams, kurie priartins „F1“ pasaulį arčiau prie masinės gamybos automobiliuose naudojamų inžinerinių sprendimų.
Peržiūrint „Renault“ istoriją
Nuo „Type K“ mažylio, laimėjusio 1902-ųjų Paryžiaus – Vienos lenktynes, iki „Formulės 1“ ir pasaulio ralio čempionatų – visą šį 110 metų laikotarpį „Renault“ varikliai pasiekdavo puikius rezultatus įvairiose automobilių sporto renginiuose. Šios sėkmės paslaptis visada buvo nuolatinis naujovių ieškojimas ir jų bandymas varžybose – ten, kur kiekvienas sėkmingas epizodas plečia inžinierių žinias ir patirtį.
Šiandien „Renault“ varikliai yra vieni iš patikimiausių, efektyviausių ir turinčių geriausias specifikacijas tiek trasose, tiek ir įprastuose keliuose.
Šiais metais „Renault“ nusprendė parodyti ypač reikšmingus modelius iš automobilių sporto istorijos ir dabarties, taip pabrėždama savo nuolatinį siekį taikyti naujoves:
- 1902 m. „Renault Type K“,
- „Renault Viva Grand Sport“,
- Šiais metais 50-ąjį jubiliejų švenčiantį „Alpine Renault A110“,
- Elektrinį „Renault 5“ – sekdama savo istorinio modelio pėdomis, „Renault“ yra pirmoji kompanija, pristatanti keturių „Zero Emission“ automobilių seriją,
- „Renault Maxi 5 Turbo“,
- „RS01“ ir „RE40“ „Formulės 1“ bolidus,
- „Renault Alpine A443“,
- „Renault Mégane Trophy“,
- „Renault Mégane R.S“ ir „Clio R.S.“,
- „Renault Twizy“,
- „Renault ZOE“,
- „Renault Alpine A110-50“ koncepcinį automobilį,
- „Red Bull Racing“ „Formulės 1“ bolidą.
„Renault“ technologiniai pasiekimai „F1“ panaudojami ir masinės gamybos automobiliuose
„Formulė 1“ yra išskirtinė technologinė laboratorija, leidžianti mums išmėginti naujausias technologijas ekstremaliausiomis sąlygomis,„ – teigia „Renault“ vykdantysis direktorius Carlosas Tavaresas. „Mūsų daugiau nei 30 metų įsitraukimas į „Formulę 1“ leido vykdyti tvarią plėtrą aušinimo, trinties bei mechaninių elementų mažinimo srityse. Visų šių aspektų tobulinimas yra labai svarbus siekiant mažinti energijos sunaudojimą automobiliuose, bet išlaikyti vairavimo malonumą.“
Per pastaruosius metus „Renault“ dar kartą tapo lydere perkeliant ruošimosi lenktynėms metu įgytą patirtį į masinės gamybos variklius. 1,5 litro darbinio tūrio „Turbo F1“ variklis buvo vienas geriausių mažųjų variklių nuo pat septintojo dešimtmečio pabaigos. „Renault“ įtvirtino savo lyderystę 2007 m. vykdydama elektrinių variklių plėtrą bei siekdama tapti pirmąja gamintoja su įvairius poreikius atitinkančia bei nulinį emisijų rodiklį turinčia automobilių serija.
Su naujais, 2014 m. įsigaliosiančiais „FIA“ reikalavimais varikliams tvirtas „Renault“ posūkis į elektromobilių sferą taps dar prasmingesnis. „Formulė 1“ turėtų padėti „Renault“ toliau tobulėti kuriant ir gaminant elektrinius variklius plačiajai visuomenei.
Pagrindinis tikslas – pagerinti variklių efektyvumą, kad būtų sumažintas degalų suvartojimas
Per visą savo istoriją „Renault“ nuolat siekė didinti variklių efektyvumą, dažniausiai rinkdamasi darbinio tūrio mažinimą ir vis platesnį turbokompresorių naudojimą masinės gamybos automobiliuose. Taip varikliai tapo vis efektyvesni, o tai lėmė sumažėjusį degalų suvartojimą. Tarp visų gamintojų bene plačiausiai naudojami mažo darbinio tūrio varikliai rodo, kad „Renault“ turi aiškų tikslą siūlyti variklius, kurie su tokiu pačiu kuro kiekiu gali nuvažiuoti kur kas ilgesnius atstumus.
Patirtis energijos taupymo srityje, vis mažinant vidaus degimo variklių darbinį tūrį, „Renault“ leidžia tvirtai jaustis ir priimant naujus iššūkius, kylančius iš siekio tapti elektrinių automobilių rinkos lydere. „Renault“ yra tvirtai pasiryžusi tapti geriausia Europoje pagal degalų suvartojimą ir anglies dvideginio emisijas. Vidutinės „Renault“ automobilių emisijos artėjant 2013 m. sumažės nuo 134 g/km iki 120g/km, o iki 2016-ųjų nukris žemiau 100 g/km ribos.
Keli efektyvumo pavyzdžiai:
1925 m.: „Renault“ pasiekia pasaulio rekordą degalų taupyme – „6CV“ užteko 3,6 litro degalų 100 km važiuojant 90 km/h greičiu.
1947 m.: patobulintas mažasis 747 cm3 darbinio tūrio keturių cilindrų variklis, montuotas į „Renault 4CV“, sudegindavo tik 5,5 l degalų 100km važiuojant 90 km/h greičiu. Dėl šios priežasties pokario laikotarpiu „4CV“ tapo mėgstamiausiu šeimos automobiliu.
1980 m.: „Renault 5 GTL“, naudojęs „Cléon Cast“ variklį, su padidintu sukimo momentu prie žemo apsisukimų skaičiaus, pasiekdavo 4,5 l/100km rezultatą važiuojant 90 km/h greičiu.
1987 m.: „Vesta“ prototipas buvo pirmasis automobilis, kuriam užteko 3 l degalų nuvažiuoti 100 km kelio.
2000 m.: „Renault“ atnaujino savo variklių liniją pristatydama „1.5 dCi“ mažalitrį common-rail tiesioginio įpurškimo dyzelinį variklį, kai konkurentai vis dar siūlė 1,9 arba 2 litrų darbinio tūrio variklius. Nuolatiniai patobulinimai leido „Renault“ sumažinti savo geriausiai parduodamo variklio „Clio“ ir „Mégane“ automobiliuose degalų suvartojimą beveik visu litru ir pasiekti 3,4 l/100 km rodiklį.
2011 m. pristačiusi „Energy“ variklių seriją, „Renault“ pradėjo dar vieną naują savo technologijų plėtros laikotarpį. Turėdama net dešimt „Formulės 1“ konstruktorių titulų, „Renault“ pasitelkė savo inžinierių talentą, kad galėtų pasiremti patirtimi lenktynių trasose ir šia patirtimi pasinaudoti kuriant vis tobulesnes variklių sistemas.
