Brolių įtaka
Ne vieną vaiką turinčių šeimų mėgstami visureigiai privalo būti praktiški. Per mažas dėtuvių skaičius, per trumpas privalumų sąrašas ir tam automobiliui galas. Tiek „Koleos“ ir „X-Trail“ yra savo srities specialistai, galintis pasiūlyti itin erdvias priekines ir galines sėdynes bei itin talpias bagažines, kuriose tilps ne tik vienas vežimėlis, bet ir šuo.
Galinių sėdynių erdvė turėtų sužavėti ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Abiejuose automobiliuose sumontuotos sėdynės labiau primena sofas nei prekybos centro vitrinoje esančius medinius suolus: jos pakankamai gilios ir plačios, jog ilga kelionė neprailgtų ir nevertėtų erzinti vairuotoją su klausimasi: „Gal sustojam? Noriu prasivaikščioti.“
Jeigu tokius automobilius vertinate pagal erdvę ant galinių sėdynių – nudžiugsite sėdėdami tiek „Koleos“, tiek „X-Trail“ viduje. Vietos ir erdvės ant galinių sėdynių užteks mažam vakarėliui surengti arba jeigu mėgstate keliauti – pasikloti šildomą lovą, nes abiejuose automobiliuose yra galimybė užsisakyti galines šildomas sėdynes.
Vertinant automobilius pagal vairuotojo darbo vietos išplanavimą ir išbaigtumą, šioje kategorijoje reikėtų dėti lygybę. Kodėl? Nes matymo laukas, vairo pozicija ar pedalų išdėstymas yra panašūs. Net puodelių laikiklių pozicija yra identiškoje vietoje.
Didžiausias skirtumas šiuose automobiliuose yra centrinėje konsolėje esanti multimedija. Intuityvumo ir paprastumo kozirį savo rankose laiko „Nissan“, tačiau „Renault“ sistemos apipavidalinimas yra mielesnis akiai. Be to, prancūziško automobilio sistema turi „Android Auto“ ir „Apple CarPlay“ sąsajas.
Didelis - neekonomiškas?
Prieš dešimtį metų vairuotojų požiūris į benzinu arba dyzelinu varomus automobilius pasikeitė radikaliai. Anksčiau benzinu varomi automobiliai pasižymėjo pakankamai dideliu apetitu degalams, o dyzeliai, nepaisant vibracijų ir didesnio triukšmo, buvo puikūs kompanionai tiems, kurie kasmet įveikdavo keliasdešimt tūkstančių kilometrų Lietuvos ir Europos keliais. Dabar benzininiai varikliai efektyvumu nenusileidžia dyzelinu varomiems analogams, tačiau panašu, jog „Renault Koleos“ ir „Nissan X-Trail“ pirkėjai dažniausiai rinksis dyzelinu varomas jėgaines, todėl nenuostabu, jog bandomieji modeliai buvo varomi identiškais motorais: 2 litrų darbinio tūrio, 4 cilindrų turbodyzeliais, kuriems kompaniją palaikė „CVT“ bepakopė automatinė pavarų dėžė ir keturių varančiųjų ratų sistema.
Neapsidžiaukite, tai nėra nuolatinė keturių varančiųjų ratų pavara. Naudojant „Auto“ režimą, sistema pati automatiškai paskirsto sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašies. Naudojant šį režimą ir bandant įveikti rimtesnę kliūtį, borto kompiuteryje esantys rodmenys mums sakė, jog 70% sukimo momento keliauja į priekinius ratus, o į galinius 30%.
Norint išnaudoti visą keturių varančiųjų ratų pavaros potencialą, galima pasirinkti „4WD Lock“ režimą, kuris sukimo momentą tarp ašių paskirsto 50:50 koeficientu. Dabar reikėtų sakyti, jog automobilio charakteris pasikeičia neatpažįstamai, tačiau taip tikrai nėra. Naudojant šį režimą abudu automobiliai ramiai ir lengvai skynėsi kelią per slidžius, giliomis balomis padengtus miško kelius. Vienintelis įrodymas, jog mes važiavome ne asfaltuotais keliais – ant automobilio esančios purvo žymės.
Kadangi priekyje esančios jėgainės, pavarų dėžės ir keturių varančiųjų ratų sistemos veikia identiškai, ieškoti skirtumų šioje vietoje beprasmiška. Tiek vienas, tiek kitas visureigis užtikrina solidų, prie kėdės neprispaudžiantį galios demonstravimą ir sąlyginai civilizuotas vidutines kuro sąnaudas, kurios su pilnu baku dyzelino leis nuvažiuoti 600 - 900 kilometrų. Priklausomai nuo Jūsų vairavimo manieros, tiek prancūziškasis „Koleos“, tiek japoniškas tradicijas puoselėjantis „X-Trail“ 100 kilometrų suvartos maždaug 8 - 9 litrus dyzelino. Užmiestyje, jeigu esate labai kantrūs ir niekur neskubate, šiek tiek mažiau.
Apgaulinga išvaizda
Atsižvelgiant į variklių ir pavarų dėžės departamentų inžinierių tingumą, siekiant abudu automobilius šiek tiek išskirti, to paties tikėjomės ir automobilių elgesyje. Ironiška, tačiau „Renault Koleos“ ir „Nissan X-Trail“ elgesys kelyje nė iš tolo nėra panašūs: atvirkščiai – tai du skirtingi automobiliai.
Iškart reikėtų pabrėžti, jog bandyme dalyvavę automobiliai buvo skirtingų komplektacijų lygių. Daugeliui gali atrodyti, jog aukštesnis komplektacijos lygis negali padaryti net menkiausios įtakos valdymo savybėms ar komforto lygiui. Deja, bet daro.
Į mūsų rankas patekęs „Nissan X-Trail“ buvo aukščiausio komplektacijos lygio ir turėjo beveik visus įmanomus privalumus, kuriuos galite pažymėti gamintojo brošiūroje. Tuo tarpu „Renault Koleos“ buvo vienu laipteliu žemiau. Nejučia, šalia ryškaus brolio stovintis „Koleos“ pradeda nerimauti.
Išvažiavus į automobiliais užkimštas miesto gatves, tiek „X-Trail“, tiek „Koleos“ bando kuo stipriau smūgiuoti savo varžovui ir pademonstruoti savo pranašumą, tačiau abudu visureigiai riedėdami ne pačiomis lygiausiomis Vilniaus gatvėmis palieka labai panašius įspūdžius. Itin lengvas valdymas ir „traukis iš kelio, ūbage“ vairuotojo pozicija leidžia puikiai matyti kas darosi aplinkui, ypač sėdint už „Nissan X-Trail“ vairo. Važiuojant atbuline eiga platus ir aukštas galinis langas leidžia labai lengvai manevruoti, nors gerai pagalvojus – kam reikalingas galinis langas, jeigu daugelis šiais laikais naudojasi ne savo pojūčiais, o galinio vaizdo kameromis ir įkyriai pypsinčiais parkavimo davikliais.
Pokyčiai pradeda ryškėti suradus grubaus asfalto dangą arba kelio ruožą, kuriame yra pakankamai daug aštrių sujungimų arba duobių. Ant tokios kelios dangos geriau ir užtikrinčiau pasirodo „Nissan X-Trail“, kurio amortizatoriai nelygumus sugeria kaip kempinė vandenį. Tuo tarpu už jo važiuojančio „Koleos“ galinė pakaba elgiasi šiek tiek grubiau.
Abiejų automobilių nosį nukreipus į Vilnius - Klaipėda greitkelį, savo pranašumą vėl demonstruoja „Nissan X-Trail“. Važiuojant didesniu greičiu ir bandant įveikti ne 100 ir ne 200 kilometrų, „Nissan“ pasirodė kaip komfortiškesnis, tylesnis, tolygiau ir paklusniau kelio nelygumus sugeriantis automobilis. Tuomet prisimename „Renault Koleos“, kuris galinio vaizdo veidrodėlyje atrodo taip, lyg būtų pasiruošęs pralaimėti šį mūšį.
Nepaisant skirtingų pojūčių bendro naudojimo keliuose, prancūziškas analogas savo broliui stiprų smūgį suduotų, jeigu bandyme būtų dalyvavusi „Initiale Paris“ versija. Pastaroji ne tik pasižymi tokia pačia ar net geresne garso izoliacija, bet ir turi patogesnes sėdynes bei geresnes apdailos medžiagas. Šį kartą tai buvo nelygi kova, bet privalote žinoti, jog „Renault Koleos“ gerų pojūčių skalė priklauso nuo to kiek ruošiatės sumokėti už automobilį. Tas pats galioja ir „Nissan X-Trail“.
Kainų karai
Europoje daugiausiai dėmesio sulaukia kompaktiški padidinto pravažumo automobiliai. Tuo tarpu didesni, ankštoms didmiesčių gatvėms nepritaikyti visureigiai labai dažnai būna ištrinami iš galimų pasirinkimų sąrašo. Vidutinio dydžio „SUV“ tipo automobilių segmentas Europoje nėra itin didžiulis ar galintis pasigirti fantastišku populiarumu, tačiau tiek „Nissan X-Trail“, tiek „Renault Koleos“ kainos atrodo labai konkurencingai.
Lietuvoje atnaujintas „Nissan X-Trail“ kainuoja nuo 22 690 eurų. Tuo tarpu prancūziškas analogas yra truputėlį brangesnis – šio visureigio kaina prasideda nuo 25 570 eurų. Kodėl? Atsakymas labai paprastas. Europoje „Renault Koleos“ parduodamas tik su dyzeliniais varikliais, o „Nissan X-Trail“ iš gamyklos gali išriedėti ir su 1,6 litro darbinio tūrio, 163 arklio galias išvystančiu turbininiu motoru.
Jeigu pažvelgtume į abiejų modelių lubas, pamatytume minimalų skirtumą. Pati prabangiausia „Nissan X-Trail“ versija su galingiausiu dyzeliniu motoru bei keturių varančiųjų ratų sistema kainuoja nuo 36 190 eurų. Ištaigingoji „Initiale Paris“ modifikacija Lietuvoje kainuoja nuo 36 030 eurų, tad viską lems tik keli esminiai dalykai: automobilio grožis ir vadybininko noras suteikti kuo didesnę nuolaidą.
Kuris vertas karūnos?
Prieš pradėdami šį palyginamąjį testą buvome įsitikinę, jog „Renault Koleos“ ir „Nissan X-Trail“ turės minimalų skirtumų skaičių – klydome! Nepaisant panašių ingredientų, abudu automobiliai kelyje elgiasi kaip du skirtingi ratuočiai. Be to, galutinis išpildymas taip pat nėra visiškai toks pats. Esame įsitikinę, jog „Renault“ šiame teste būtų pasirodęs geriau, jeigu tai būtų buvusi „Initiale Paris“ modifikacija, pasižyminti geresniu važiavimo ir akustiniu komfortu. Vis dėlto, šį kartą pergalę iškovoja „Nissan X-Trail“. Ir ne tik dėl to, jog bandytas automobilis dėvėjo ryškios spalvos kostiumą.
PRIVALUMAI
- Erdvus ir praktiškas interjeras
- Atnaujintame modelyje montuojamas mažesnio skersmens vairas
- Lengvai valdomas
- Greitai perprantamas prietaisų valdymas
- Tylus
- Komfortiškas
- Konkurencinga kaina
- Galimybė turėti septynias sėdimas vietas
TRŪKUMAI
- Vangus dyzelinis variklis
- „CVT“ pavarų dėžė veikia geriau negu ankstesniame modelyje, tačiau mes norėtume šiame modelyje matyti normalų automatą
PRIVALUMAI
- Eksterjero dizainas
- Nepretenzingas valdymas
- Patogios priekinės ir galinės sėdynės
- Gale sėdintiems keleiviams siūlomos „USB“ jungtys
- Pravažumas
- Interjero erdvė
TRŪKUMAI
- Puikų eksterjero dizainą blankina niūrios interjero spalvos
- Bandyto modelio garso izoliacija ir važiavimo komfortas neprilygsta „Initiale Paris“ modifikacijai ir „Nissan X-Trail“
- Nėra galimybės įsigyti automobilio su benzininiu varikliu
- Reikia laiko norint perprasti informacijos ir pramogų sistemą
- Grynakraujuose „Renault“ automobiliuose esančių technologijų trūkumas. Pavyzdžiui? Išmani greičio palaikymo kontrole su atstumo palaikymu
GALERIJA
