Nuo standartinio „Clio“, sportiškesnė versija išskyrė naujo dizaino kėbulo detalėmis, ratų provėža buvo praplatinta 34 milimetrais, automobilio pakaba buvo sužeminta 35 milimetrais. Tuo tarpu po kapotu buvo sumontuotas 2 litrų, 16 vožtuvų turintis benzininis variklis. Jis išvystė 147 arklio galias ir 176 Nm sukimo momentą ir leido mašinai iki 100 km/val. įsibėgėti per 7,8 sekundes. Maksimalus greitis - 215 km/val.
Tačiau „Clio Williams“ buvo puikus ne ilgose tiesiosiose, bet posūkiuose. Dėl priekyje sumontuotų „McPherson“ svirčių ir gale sumontuoto torsiono (tipinis prancūzas), mažas hečbekas posūkiuose galėjo įveikti net ir galingesnius bei brangesnius automobilius.
„Renault“ pagamino net tris „Clio Williams“ evoliucijas. Pirmoji buvo pati lengviausia, neturėjo ABS sistemos, elektra valdomų langų ir kitų privalumų. Antroji evoliucija turėjo oro kondicionierių, ABS, stoglangį, elektra valdomus veidrodėlius ir langus. Tuo tarpu paskutinė - trečioji evoliucija, beveik niekuo nesiskyrė nuo antrosios. „Renault“ tik pakeitė kėbulo spalvą ir sėdynių apmušalus.
„Renault“ iš viso pagamino tik 12 tūkst. „Clio Williams“ vienetų. Kaip bebūtų keista, tačiau net 9,5 tūkst. „Clio Williams“ egzempliorių iki šiol važinėja bendro naudojimo keliais. Likusieji buvo sudaužyti, išmesti arba dar kaip nors sumaitoti.
