Subtilūs pakeitimai
Kiekvieną automobilį visi mes iš pradžių įvertiname pagal išvaizdą ir tik tada pradedame domėtis jo galimybėmis. Tad ką norisi pasakyti pažvelgus į naujausią „Renault“ komandos tvarinį?
Iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, jog „Renault“ dizaineriai nusprendė anksčiau laiko pasidaryti pietų pertrauką. Priekinė dalis išliko labai panaši į praėjusios kartos „Clio“, tačiau tai tik vizualinė apgaulė. Kadangi ketvirtos kartos „Clio“ dizainas buvo viena pagrindinių šio modelio sėkmės priežasčių, dizaineriai nusprendė atlikti subtilią, bet labai vykusią dizaino evoliuciją, kuri automobiliui suteikė daugiau solidumo. Net ir dėvint patį ryškiausią kostiumą „Clio“ spalvų garderobe.
Kaip ir minėjome anksčiau, naujojo „Clio“ eksterjero dizainas pasikeitė ne tiek jau ir daug. Bet tai – suprantama. Ketvirtosios kartos „Clio“ dizainas, net ir dabar, atrodo šviežiai ir nenuvalkiotai, ko nesinorėtų pasakyti apie kai kuriuos analogus iš Korėjos ar Japonijos.
Tad kokių priemonių ėmėsi „Renault“, jog galėtų mažąjį miesto hečbeką suderinti su šiuolaikinėmis tendencijomis? Pažvelkite į didesnes radiatoriaus groteles, nuožulnų ir aptakų variklio dangtį bei išraiškingus priekinius žibintus, kuriuose, beje, diegiama „Renault Pure Vision LED“ technologija. Pastaruosius rasite net ir pigiausioje „Clio“ versijoje – halogeniniams žibintams „Renault“ taria „Au revoir!“
Pokyčiai pastebimi ir galinėje dalyje, kurioje „Renault“ dizaineriai sumontavo gerokai platesnius ir aptakesnius žibintus, kurie vizualiai išpučia patį automobilį. „Renault“ atstovai tikina, jog viena svarbiausių užduočių kuriant naują modelį buvo pagerinti „Clio“ aerodinamines savybes. Būtent dėl to žavusis „Clio“ tapo 30 milimetrų žemesnis ir 14 milimetrų trumpesnis, neaukojant erdvės salone.
Viduje – sveikintina revoliucija
Interjero apdailos medžiagos buvo bene didžiausia problema ketvirtosios kartos „Clio“ modelyje. Tai žinojo ir „Renault“ inžinieriai, kurie atsižvelgę į klientų kritiką, penktosios kartos „Clio“ suteikė absoliučiai naują interjerą.
Tik įsėdus į automobilio vidų pajunti, jog kiekviena detalė yra nauja. Prietaisų skydelis, centrinė konsolė, durų apdailos ir netgi vairas – viskas nauja ir dvelkia kokybiniu šuoliu. Sunku tuo patikėti? Tiesiog įsėskite į naująjį „Polo“ ir vėliau palyginkite su „Clio“. Pajusite ryškų skirtumą. Daugumoje vietų „Renault Clio“ turi minkštą, malonų liesti plastiką, su skirtingų spalvų intarpais, tad jeigu turite daugiau fantazijos ir noro, „Clio“ interjerą galite susikurti smulkmeniškai pagal savo pageidavimus.
Technologijų gerbėjų „Renault“ taip pat nepamiršo. Nuo šiol į naujos kartos „Clio“ bus montuojami skaitmeniniai prietaisų skydeliai, kurių įstrižainė sieks 7 arba 10 colių. Centrinėje konsolėje pūpso taip pat nemažas lietimui jautrus ekranas su visiškai nauja multimedija, dėl kurios mums kilo dviprasmiškų minčių.
Funkcionalumo prasme ši sistema šviesmečiais lenkia praėjusios kartos modelio multimedijos sąranką. Pagrindines funkcijas ir jų veikimo ypatybes galima keisti pagrindiniame ekrane, tad statistiniam vairuotojui nereikės landžioti po milijoną skirtingų pogrupių, kol atras galimybę pakeisti interjero apšvietimo spalvą.
Blogoji pusė – pačios sistemos veikimas. Pirmajame bandytame modelyje ji strigo, vėlavo ir delsė, primindama kančias, kurias ištverti priversdavo „Toyota“ markės mašinos. Tuo tarpu kituose bandytuose egzemplioriuos multimedija veikė gerokai sklandžiau ir be didelių strigčių, tad tai greičiausiai yra ne visuotinė, o konkrečiame modelyje įdiegtos programinės įrangos problema.
O kaip gi erdvė? Viskas priklausys nuo jūsų ūgio ir sudėjimo. Priekyje erdvės yra daugiau negu pakankamai, daugiau problemų kils, bandant įsitaisyti ant galinių sėdynių. Kodėl? Jeigu esate aukštesnis nei 1,85 cm – negailėsite „riebių“ epitetų iš slaviškų keiksmažodžių žodyno.
Sėdynės vertos atskiro pagiriamojo žodžio. Tai buvo bene pirmoji įžvalga įsėdus į automobilį ir nuvažiavus pirmuosius kilometrus – „Itin patogios sėdynės.“ O jeigu užsisakysite „R.S. Line“ versiją, į savąjį „Clio“ gausite sėdynes tiesiai iš „Renault Talisman“. Fantastika.
Naujoji platforma – kartu su hibridine pavara
Kaip jau supratote, automobilio interjeras – bene didžiausias ir ryškiausias pokytis srityje, kurią galime įvertinti akimis. Tuo tarpu visi naujojo „Clio“ komponentai ir komforto įrangos priedai buvo sudėlioti ant naujutėlės bendrovės platformos, kurią konstravo jungtinės „Renault-Nissan-Mitsubishi“ aljanso narių pajėgos. „Renault“ bendrovės atstovų teigimu, ši platforma buvo projektuojama nuo 2014 metų ir turi maždaug 85 procentus naujų komponentų, lyginant su senąja.
Keleto metų trukmės projektas leido atsikratyti maždaug 50 kilogramų viršsvorio, padėjo pagerinti aerodinamines savybes ir ženkliai sumažino pašalinių garsų šansus prasiskverbti į interjerą. Vis dėlto, bemaž pusšimčio kilogramų netekties pareikalavusią dietą atsveria naujos saugumo sistemos, kurių komponentų visuma nėra itin lengva, tad, teoriškai, naujasis „Clio“ sveria vos keletu kilogramų mažiau negu prieš tai gamintas automobilis. Vargu, ar tai labai stipriai pajusite, nes visą dėmesį sutelksite į automobilyje esančių technologijų gausą. Viena iš jų – „Level 2“ lygį atitinkantį autonominio važiavimo technologija bei išmani greičio ir atstumo palaikymo sistema. Pastaroji turi ir dar vieną funkciją, kuri labai pravers spūsčių nemėgstantiems vairuotojams. Įjungus šią sistemą, automobilis pats sustos, pajudės, jums reikės tik automobilį nukreipti reikiama linkme. Taip pat verta paminėti ir tai, jog naujoji platforma buvo kurta taip, jog inžinieriai galėtų įdiegti hibridinę pavarą – tokia versija prekyboje pasirodys jau kitąmet.
Tradicinių jėgainių gama
Netrukus Lietuvoje pasirodysiantis „Clio“ kol kas bus parduodamas su tradiciniais vidaus degimo varikliais. Mūsų bandymams gamintojos atstovai pateikė keletą skirtingų versijų: dvi benzinines ir vieną dyzelinę.
Mes iš pradžių sėdome už automobilio, turėjusio 115 arklio galios išvystančią dyzelinę jėgainę. Ji poruojama išimtinai su 6 laipsnių mechanine pavarų dėže. Kaip ir buvo galima tikėtis, norint išgauti kuo daugiau dinamikos iš šio variklio, reikės variklio sūkius palaikyti ties 2500-3000 aps/min. padala. Bet tik išskirtiniais atvejais, jeigu mėgstate važiuoti dinamiškai arba liaudiškai tariant – „Gazas-dugnas“. Visais kitais atvejais tai tylus, tolygiai veikiantis ir fenomenaliai ekonomiškas mažas motoriukas.
Pirmoje kelionės atkarpoje nesistengėme taupyti kuro, stojome prie retkarčiais užkimštų sankryžų, eikliai lėkėme greitkelyje, o vidutinių degalų sąnaudų rodiklis nenorėjo pakilti virš 4,5 litro. Norite važiuoti ekonomiškai? Tuomet negalėsite atsidžiaugti vos 3-3,5 litro 100 kilometrų siekiančiu apetitu.
Sekantis mūsų eksponatas teikė daugiau intrigos. Tai buvo 1,3 litro darbinio tūrio, 130 arklio galių išvystantis variklis, gebantis ties 1600 sūkių riba pasiekti maksimalų 240 Nm sukimo momentą.
Šis variklis – nėra absoliuti naujiena, ir šiuo metu yra montuojamas į daugelį „Renault“ bei „Mercedes“ markės modelių. Liūdniausia yra tai, jog jis poruojamas išimtinai su 7 laipsnių dviejų sankabų transmisija. Iš pradžių tikėjomės, jog kietųjų dalelių filtrą turintis motoras bus truputėlį bukas ir vangus, tačiau oi, kaip klydome. Jis labai mikliai ir žvitriai atsako į vairuotojo komandas ir bene puikiai dera kompaktiško hečbeko charakteriui.
Vis dėlto, aukso viduriuko nominaciją norėtųsi įteikti 1 litro, 3 cilindrų varikliui, išvystančiam 100 AG ir 160 Nm sukimo momentą ties 2750 aps./min. Ir pastarasis parametras turėtų leisti jums suprasti kokius įspūdžius jis palieka, kai norite kažkur skubėti. Iki pat 2750 aps./min. ribos šis variklis elgiasi vangiai, bet viskas pasikeičia, kai leidžiate išlaisvinti didžiausią sukimo momentą. Ir vėlgi, tai aktualu, jeigu propaguojate „Bolt“ pavežėjams būdingą vairavimo manierą. Vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis ir nebandant variklio gręžti kaip ką tik į vonią įkritusios kempinės, jis veikia bene nepriekaištingai.
Leidžiantis į smulkias detales, norisi pagirti gamintoją, mat po labai, labai ilgų gamybos metų, „Renault“ pagaliau mechaninės pavaros perjungimo procesui suteikė tikslumo ir aštrumo. Žinoma, jis negali prilygti „Honda“ specialistų darbams, bet mus labai pradžiugino trumpa ir tiksli pavaros perjungimo eiga.
Kompromisų paieškos pakaboje
Lenkijos keliai – pavyzdiniai. Na, ar bent jau tokį įspūdį kartais bandoma sudaryti, kalbant apie išimtinai naujas magistrales. Tačiau kaip ir visame likusiame pasaulyje, taip ir Lenkijoje kelių paviršiai nėra absoliučiai idealūs.
Taigi, jie tapo bene idealiu bandymų poligonu, norint suprasti, kaip gerai veikia „Clio“ pakabos detalių tvarinys. Ir vėlgi mūsų laukė labai malonus siurprizas. Automobilis net ir avėdamas 17 colių skersmens ratus važiuoja komfortiškai ir užtikrintai, be didesnio nerimo elgiasi posūkiuose – jokių ryškesnių užuominų į priekinių ratų nepasukamumą ir nemalonius kėbulo svyravimus bei lingavimus.
Iš tiesų, būsite labai maloniai nustebinti kaip lengvai šis automobilis valdosi. Akivaizdu, jog „Clio“ buvo kuriamas idealaus kompaniono mieste vaidmeniui, kurio pagrindinė scena – ankštos didmiesčių gatvės, bet tai nereiškia, jog jis yra absoliučiai beviltiškas užmiestyje. Tikrai ne. „Renault“ specialistams pagaliau pavyko surasti puikų balansą, kuris leidžia automobilį išnaudoti pilnavertiškai visose įmanomose situacijose. Ko nepasakysi, pavyzdžiui, apie „Toyota Yaris“ ar „Hyundai i20“, kurie ilgose kelionėse vargina labiau negu „Dacia Sandero“.
Kainodara išliks „Clio“ stiprybė
„Renault Clio“ net keletą metų iš eilės džiaugėsi būdamas vienu populiariausių ar netgi pačiu populiariausiu savo klasės atstovu. Ieškant priežasčių, kaip „Clio“ sugebėjo išsilaikyti aukštumose net atakuojamas kai kurių modernesnių analogų, aprūpintų gerokai pranašesne amunicija, negalima neatsižvelgti į keletą pagrindinių jo privalumų: eksterjero dizainą, įsigijimo kainą bei kuklius eksploatacijos kaštus.
Pažvelgus į pastarųjų metų tendenciją, praktiškai visi šios klasės automobiliai nebėra tokie pigūs kaip anksčiau. Pažvelkite į vidutiniškai sukomplekuotuotą „Polo“ – galutinė kaina dažnai perlipa 20 000 eurų.
Turint pakankamai didelį biudžetą, už naująjį „Clio“ taip pat galima pakloti 20 000 eurų, bet už šią sumą gausite dosniausio, hierarchijos viršūnėje esančio „R.S. Line“ įrangos lygio versiją su praktiškai visais įmanomais atributais. Skamba gundančiai, ar ne?
„Renault“ atstovai pristatymo metu tikino, jog jiems pavyko ne tik išlaikyti konkurencingą kainodarą, bet ir sumažinti eksploatacijos kaštus, kurie yra taip pat labai svarbūs (beveik) bet kurio pasaulyje gaminamo automobilio vairuotojui. Priklausomai nuo įsigytos versijos, naujos kartos „Clio“ išlaikymas atpigo nuo 10 iki 14 procentų.
Kalbant apie kainodarą, Lietuvoje naujos kartos modelis kainuos nuo 10 990 eurų – tai 1 litro 65 arklio galias išvystančiu motoru varoma versija, kuri greičiausiai bus aktuali tik įmonėms arba tuziną automobilių per Kalėdas pralošiančiai „Teleloto“. Tuo tarpu privatūs asmenys dairysis bent jau į 100 arklio galių turintį benzininį motorą bei „Intens“ įrangos lygio pusę, kuriame yra bene visa reikalingiausia įranga. Šio versijos kaina? Vos 14 490 eurų. Analogiškos įrangos „Volkswagen Polo“ pareikalaus 19 331 euro, „Ford Fiesta“ – 19 260 eurų.
Jeigu iš automobilio reikalaujate absoliutaus ekonomiškumo, Lietuvoje „Clio“ bus parduodamas su vieninteliu 115 AG išvystančiu dyzeliniu agregatu. Šios versijos kaina prasidės nuo 16 325 eurų.
Komplimentų daug, o realybė... kokia?
Po pirmųjų bandomųjų važiavimų naujos kartos „Clio“ sugebėjo sukurti gerą pirmąjį įspūdį, o tai – puikus ženklas. Po visos dienos bandymų, vairuojant skirtingas „Clio“ modifikacijas, supratome, kuria kryptimi žengia ne tik „Clio“, bet ir „Renault“ koncernas.
Solidumas, moderniausių technologijų prieinamumas ir, pagaliau, inžinierių sugebėjimas prioritetą skirti ne perdėtam sportiškumui, o komfortui – nors ši pirmoji pažintis nebuvo pati ilgiausia, bet daugybė požymių rodo, jog „Renault“, net ir jausdama didžiulį spaudimą, sugebės pratęsti sėkmingą „Clio“ karjerą.
Dabar tik reikia sulaukti, kada „Renault“ paskelbs sportiškos „Clio R.S.“ versijos pasirodymo datą.
MUMS PATIKO
- Solidus ir elegantiškas eksterjero dizainas
- Gerokai mielesnis interjeras
- Prancūziško minkštumo sėdynės
- Net ir vidutinės komplektacijos modeliai turi užtektinai įrangos
- Konkurencinga kainodara
- Puikus pakabos balansas, užtikrinantis aukštą komforto lygį greitkelyje ir užtektinai linksmų akimirkų vingiuotuose ruožuose
- Garso izoliacija. Kai kurie didesni, kompaktinės klasės automobiliai pasiekus 130 km/val. yra triukšmingesni už „Clio“
- Mažne absurdiškai mažos dyzelinio variklio degalų sąnaudos
- Variklių gamoje bus versija su gamykline dujų įranga
MUMS NEPATIKO
- Galingiausias benzininis motoras siūlomas tik su automatine transmisija, o dyzelis – tik su mechanine transmisija
- Naujos kartos multimedijos funkcionalumas prasiplėtė, bet bandytuose modeliuose ji nuolatos strigdavo ir neveikdavo taip kaip turėtų veikti. Šią problemą turėtų išspręsti programinės įrangos atnaujinimai
- Bagažinė – plati ir gili (391 litro), bet jos pakrovimo anga yra pernelyg aukšta
- Pagrindinis „Clio“ konkurentas „Polo“ siūlo daugiau erdvės ant galinių sėdynių
- Galinės vaizdo kameros raiška – gan vidutiniška
GALERIJA
