Prie Aplinkos ministerijos į piketą susirinkusi grupelė aktyvistų prašė užkirsti kelią didinamai vilkų populiacijos reguliavimo kvotai.
Remiantis paskutiniais oficialiais duomenimis, Lietuvos miškuose gyvena apie 250 vilkų. Šiemet leista sumedžioti 60 plėšrūnų, arba 20 individų daugiau nei pernai.
Maždaug trisdešimties aktyvistų grupelė trečiadienį prie Aplinkos m
inisterijos rankose laikė plakatus: „Ar įsivaizduojate Lietuvą be vilkų?“, „Vilkų genocidui – Ne“, „Išsaugotas vilkas – nauda miškams“, „Ant Gedimino kalno vilkas kaukė, ne Kiaulė kriuksėjo!“, „Nežudyk – yra kitų išeičių“.
Kaip Eltai sakė visuomeninės organizacijos „Baltijos vilkas“ aktyvistė Vanesa Urbienė, piketas paremtas ypač svarbiu reikalavimu, kad Aplinkos ministerija panaikintų du nesenai išleistus įstatymus.
Spalio mėnesį priimtu įstatymu vilkų medžioklės kvota buvo padidinta iki 60, o gruodžio 7 d. įstatymu medžioklės sezonas buvo paankstintas pusantro mėnesio.
„Per 12 dienų nušauta 13 vilkų, tai jeigu taip kasdien po vilką, įsivaizduokim, kokia situacija bus iki balandžio 1 d. Jungtinės Tautos šiuos metus paskelbė biologinės įvairovės metais. Tai kaip gali ta įvairovė atrodyti, kai vilkui esant vieninteliu stambiu plėšrūnu šalies gyvūnų grandinėje priimami sprendimai juos naikinti.
Juk išnaikinus vilkus griūtų visa ekosistema. Aplinkos ministerija, užuot saugojusi gamtą ir biologinę įvairovę, atstovauja medžiotojų interesams“, – tikino V. Urbienė.
Šį pavasarį ekologinių filmų festivalyje apie šalies gamtos įvairovę pristatysianti savo režisuotą filmą V. Urbienė teigė, jog šiandien iš Aplinkos ministerijos sulaukė pažado iškart po Kalėdų susėsti prie bendro derybų stalo ir nuspręsti, kaip turėtų būti sudaryta strategija nustatant vilkų populiacijos reguliavimo kvotas, kad tai nebūtų vienašališkai tik iš Aplinkos ministerijos pateikiami duomenys.
„Populiacijos reguliavimas turi būti daromas protingai ir pagrįstai, o visuomenė turi būti supažindinama su rezultatais tų tyrimų, kuriais remiantis yra nustatoma kvota. Iki šiol jie buvo slepiami, bet dabar mums yra pažadėta, kad pagaliau bus leidžiama su jais susipažinti.
Jeigu pagaliau prasidės kažkoks bendradarbiavimas, tai, manau, jau yra gerai ir mes turėsime galimybę tiesioginio dialogo būdu viską nutarti ir nereikėtų čia tokios akcijos daryti“, – tvirtino „Baltijos vilko“ narė.
Su piketuotojais susitikti išėjęs aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis aiškino, jog reikėtų gerbti Lietuvos mokslininkus ir pasitikėti jų kompetencija, nustatant vilkų populiacijos reguliavimui numatytas prevencines priemones.
„Mes kvotą didinam pagal mokslininkų nustatytą rekomendaciją. Jeigu mokslininkai sako, kad populiacija auga, ir duoda rekomendaciją kvotą didinti, tai mes pagal tą rekomendaciją kvotą ir nustatom. Tai nieko bendro su vilkų padaryta žala neturi. Kvota negali ir nėra didesnė nei 20 proc. visos populiacijos. (...)
Pažadame, kad bendradarbiausime su šia organizacija ir nagrinėsime jų pateiktus duomenis, ir, jei matysime, kad ministerijai pateikta informacija yra neišsami, imsimės tam tikrų priemonių. Dabar paneigti mokslininkų išvadas, kurios yra pateiktos oficialiai, nėra jokio reikalo“, – sakė aplinkos viceministras.
A. Spruogio teigimu, vilkų padaroma žala šalies ūkininkams yra gana didelė, tačiau Aplinkos ministerija neturi teisės skirti tiesioginio finansavimo šiai žalai atlyginti, nes tai yra savivaldybių kompetencija.
„Pagrindinis finansavimo šaltinis yra savivaldybių aplinkos apsaugos programos, kur aplinkos ministras nustato tvarką, kaip šio fondo lėšos gali būti naudojamos. Savivaldybėms aiškiai pasakėm, kad tos lėšos gali būti naudojamos ir vilkų padarytai žalai kompensuoti, taip pat įvairioms prevencinėms priemonėms taikyti.
Savivaldybės turi žinoti, kiek ta problema yra aktuali, nes atskiroje savivaldybėje šių problemų lygis yra skirtingas. Savivaldybė turi pati spręsti, kokių priemonių turi būti imtasi“, – aiškino A. Spruogis.
Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialisto Romualdo Pauliukevičiaus aiškinimu, kovo mėnesį atliktais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 250 vilkų, tačiau pastarieji skaičiavimai nustatant kvotas buvo padaryti su prielaida, kad su vilkų jauniklių prieaugiu vilkų skaičius dabar turėtų siekti apie 400.
„Sprendžiant iš plakatų, galima susidaryt nuomonę, kad vilkų tema yra labai romantizuojama: geležinis vilkas, kad vilkai – miškų sanitarai ir panašiai. Tarp šalies gyventojų yra miestiečių, kurie žavisi vilkais žiūrėdami per televizorių, tačiau yra ir kaimiečiai.
Pavyzdžiui, Kupiškio ūkininkas per vieną sezoną prarado 40 avių. O kiek yra tokių, kurie nesikreipia. Gal paklauskim ir kaimiečių, kaip jie žiūri į tą problemą, o ne vien tik iš romantinio lygio [žiūrėkime]“, – sakė R. Pauliukevičius.
