Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.
Paaiškėjus darbo grupės sudėčiai, opozicijos lyderis Andrius Kubilius socialiniame tinkle pasidžiaugė, kad socialdemokratai atsisakė progresinių mokesčių idėjos, nes dauguma grupės narių nėra šios minties šalininkai.
Darbo grupę sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva, Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos mokesčių ekspertė Danguolė Pranckėnienė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas. Finansų ministerijai atstovaus jos darbuotojos Daiva Brasiūnaitė bei Audronė Miknevičienė.
Nors naujasis finansų ministras Rimantas Šadžius užsiminė, kad pertvarkant Lietuvos mokesčių sistemą bus žiūrima į progresyvias Airijos bei Vokietijos sistemas, dalis darbo grupės narių bei specialistų jau vardija šių sistemų trūkumus.
Ar apsimoka?
Kristina Kriščiūnaitė, audito ir mokesčių konsultacijos firmos „PricewaterhouseCooper“ (PwC) vadovaujanti partnerė, teigia, kad visų pirma reikėtų atlikti išsamesnę analizę ir numatyti, ar būtų naudos valstybei įvedus progresinius mokesčius.
„Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik 10,3 proc. visų dirbančiųjų gauna 3 500 litų arba daugiau (nenuskaičius mokesčių) ir tik 2,8 proc. uždirba 5 500 litų arba daugiau. Jei didesniais mokesčių tarifais apmokestinamos pajamų ribos būtų nustatytos panašios kaip Vokietijoje ar Airijoje, mūsų valstybės biudžetas dėl papildomo apmokestinimo padidėtų visai nereikšmingai“, – skaičiuoja specialistė.
Pagal PwC Europos mokesčių progresyvumo tyrimą, vidutinį atlyginimą uždirbančiam Lietuvos gyventojui atskaičius mokesčius vidutiniškai lieka 78 proc. atlyginimo. Europos vidurkis atitinkamai siekia 73 proc. Penkis kartus didesnį už vidutinį atlyginimą uždirbantis asmuo Lietuvoje atskaičius mokesčius pasilieka apie 76 proc. oficialaus uždarbio, Europos vidurkis – 62 proc. Remiantis PwC skaičiavimais, pagal mokesčių progresyvumą Lietuva tarp ES narių yra trečia nuo galo.
„Lietuvoje jau egzistuoja tam tikras mokesčių progresyvumas, visų pirma dėl to, kad yra taikomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), – teigia Kaetana Leontjeva iš LLRI. Augant pajamoms mažėja NPD, tai suma, kuri neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. O daugiau uždirbantys asmenys moka įmokas „Sodrai“ be jokių „lubų“, bet skaičiuojant jiems išmokas „lubos“ įvedamos, tad tai irgi daro apmokestinimą progresinį.
„Sodros“ įmokų „lubos“
Pasak specialistų, galimybė didinti progresyvumą Lietuvoje priklauso nuo „Sodros“ įmokų sistemos keitimo. Darbo grupės narys Kęstutis Lisauskas iš Investuotojų forumo teigia, kad jis asmeniškai nėra progresyvių mokesčių šalininkas, bet nedrastiškai didinti progresyvumą galima, jei tai būtų suderinta su socialinio draudimo išmokų pasikeitimais.
„Pažiūrėję į gyventojo mokamus mokesčius „Sodrai“, pamatytume, kad kiek gyventojas beuždirbtų, darbdavio ir jo paties mokesčių sumokama vis daugiau, o galimybės pasinaudoti išmokomis ribotos“, – teigia K. Lisauskas.
K. Kriščiūnaitė pažymi, kad „Sodrai“ sumokami mokesčiai – didoki: „Pavyzdžiui Airijoje, dauguma darbdavių moka 10,75 proc. dydžio socialinio draudimo įmokas, kurios, palyginti su Lietuvos darbdaviams taikomu 30,98 proc. tarifu, atrodo žymiai patraukliau.“ Vokietijoje taikomos „lubos“ – pajamų suma, nuo kurios nebėra nuskaičiuojamas socialinio draudimo mokestis.
Be „Sodros“ reformų progresiniai mokesčiai per daug padidintų sistemos progresyvumą. „Jau šiandien bendra sistema nemažai progresyvi. Jeigu pradėsime kelti progresyvumą, jis dar labiau didės bendroje sistemoje, o tai, manau, būtų blogai“, – sako K. Lisauskas.
Pavojus konkurencingumui
Daugumos Rytų Europos valstybių mokesčių sistema mažiau progresyvi nei Vakarų, nes, pasak K. Kriščiūnaitės, progresinių mokesčių įvedimas reikalauja aukštesnio nei Lietuvos ar kaimyninių valstybių ekonomikos ir pragyvenimo lygio.
„Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas leidžia naujosioms ES narėms sėkmingai konkuruoti su Vakarų valstybėmis, pritraukti investicijas bei kurti naujas darbo vietas, – savaitraščiui sakė ji. – Pakėlę mokesčių naštą, privalumą prarastume.“
K. Leontjeva pastebi, kad išsivysčiusios šalys progresinių mokesčių pradeda atsisakyti, o ne juos įsivesti: „Nuo 2008-ųjų progresinių mokesčių atsisakė Čekija, nuo 2011 metų – Vengrija, be to, daugelyje šalių diskutuojama apie progresinių mokesčių naikinimą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje svarstoma galimybė įsivesti vieno tarifo mokestį, kaip yra taikoma Lietuvoje.“
Anot K. Kriščiūnaitės, progresiniai mokesčiai kelia grėsmę darbuotojų motyvacijai bei darbo produktyvumui. „Jauni žmonės ir darbuotojai nebus skatinami studijuoti ar siekti aukštesnės kvalifikacijos, nes įvertinus studijų kainą ir didesnius mokesčius daugiau uždirbantiems, tai gali tapti finansiškai nepatrauklu, – teigia specialistė ir įspėja, kad taip pat iš šalies gali emigruoti daugiau kvalifikuotų specialistų.
Tačiau R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad didesni mokesčiai skaičiuojami tik nuo viršutinės ribos: „Apmokestinama tik tai, kas yra, tarkime, daugiau milijono. O tokios didelės pajamos dažnai tėra atsitiktinumas. Pavyzdžiui, didelę aktoriaus algą gali lemti ne jo, o filmų režisierių nuopelnas.“
Galų gale, K. Leontjeva pažymi, kad progresiniai mokesčiai gali sumažinti surenkamų mokesčių bazę: „Progresiniai mokesčiai didina mokesčių naštą, o nuo ūgtelėjusių mokesčių žmones bėga į „šešėlį“. Tad žinant Lietuvos situaciją, kur šešėlyje sukuriama apie 26 proc. bendrojo vidaus produkto, o 40 proc. ūkio subjektų bent dalį veiklos vykdo šešėlyje, progresiniai mokesčiai būtų dar viena paskata vengti mokėti mokesčius.“
Efektyviau ir teisingiau
Paklausti, ką sieks pertvarkyti mokesčių sistemoje, darbo grupės nariai teigė, kad reikia peržiūrėti mokesčių efektyvumą ir plėsti mokesčių bazę.
„Dabar Lietuvoje yra 25 skirtingi mokesčiai, iš kurių tik 5 reikšmingi biudžeto pajamoms – iš jų surenkamas 91 proc. mokestinių pajamų. Iš likusių 20 mokesčių surenkama vos 9 proc. Taigi, taikomi tokie mokesčiai, iš kurių tesurenkama po kelis milijonus litų, o jų administravimas kainuoja daug, todėl reikia išsiaiškinti, kuriuos mokesčius santykinai brangiausia administruoti. Šiuos mokesčius ir siūlytume naikinti“, – kalbėjo K. Leontjeva.
R. Lazutka sakė, kad būtina į apmokestinimą įtraukti ne tik algas, bet ir kitas pajamas. „Reikia turėti omenyje, kad gyventojų pajamų mokestis taikomas tik algoms“, – teigė jis.
O K. Lisauskas mano, kad reikia suvienodinti mokesčių dydį: „Žmogus, uždirbęs milijoną iš žemės ūkio, moka 5 proc. mokesčių, o uždirbęs milijoną iš kitos veiklos – 20 proc. nuo dividendų. Yra ir kitų atvejų, kai veikla panaši, o apmokestinimas skiriasi.“
FAKTAI: Mokesčių progresyvumas Lietuvoje
Vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims Lietuvoje atskaičius mokesčius lieka maždaug 79 proc. algos
Europoje (ES šalyse, Islandijoje bei Šveicarijoje) vidutinį atlyginimą gaunantiems asmenims lieka 76 proc. algos
Penkis kartus didesnį už vidutinį atlyginimą gaunantiems Lietuvos gyventojams lieka 76 proc. algos
Europoje šis rodiklis yra 63 proc.
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (3(113), sausio 28 – vasario 3 d.), rubrikoje „Savaitės tema“
