Debesuotumas didžiausias vidurio ir pietvakarių Lietuvoje
Meteorologė Viktorija Čėglienė mini, kad Lietuvoje apsiniaukusių dienų per metus būna 135-140. Daugiausia jų vidurio Lietuvoje bei pietvakariuose.
„Daugiausia apsiniaukusių dienų per metus 150-170 būna Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje, o mažiausiai (110-130) pasitaiko pajūryje ir Žemaičių aukštumoje“, – kalbėjo V. Čėgelienė.
„Per metus Lietuvoje pasitaiko vidutiniškai 135-140 apsiniaukusių dienų. Apsiniaukę orai vyrauja lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai aktyvūs ciklonai ir didelis santykinis oro drėgnis. Nuo sausio mėnesio debesuotumas mažėja, nes dažniau atslenka sausos arktinės oro masės. Pavasarį ir vasarą sustiprėja anticikloninė cirkuliacija, dėl jos ir dažnesni giedri orai. Kai dienos apsiniaukusios, jas lemia žemo slėgio laukas ir aktyvi cikloninė veikla, kai vienas ciklonas keičia kitą. Liepos mėnesį tokių orų taip pat pasitaikė.“, – kalbėjo V. Čėgelienė.
„Atrodo keistai kad, krašte kuriame yra daugiau saulės, tai ir lietaus daugiau pasirodo. Bet nebūtinai tas lietus būna labai ilgas, jis iškrinta ir jo yra pakankamai daug, kai lyja tai lyja, o Vilniuje būna daugiau apsiniaukusių dienų, bet be to lietaus. Debesuotumas nebūtinai reiškia tuos kritulius. Daugiausia saulės nereiškia, kad sulaukiama mažiausiai lietaus“, – pastebi klimatologas Donatas Valiukas.
Daugiausia saulės – prie jūros
Daugiausia saulės sulaukiame Žemaitijoje, šį birželį Šiaurės, Rytų ir Centrinėje Lietuvoje saulė spindėjo 275–300 val., kitur – 310–330 val. Toks pasiskirstymas būdingas ir kitiems mėnesiams.
„Didžiausia bendrosios Saulės spinduliuotės prietaka per metus būna Kuršių nerijoje (vidutiniškai 3690 MJ/m2), Pietvakarių Lietuvoje“, – mini V. Čėgelienė.
„Iš tikrųjų, kaip tik vasaros mėnesiai Lietuvoje yra lietingiausi. Taip yra dėl to, kad tie krituliai yra intensyvesni, jų daugiau. Rudenį taip pat pasitaiko lietingų mėnesių, pvz. lapkritis, bet šiaip, dažniausiai vasara. Beveik visi vasaros mėnesiai pasižymi lietingu oru, tiek birželis, tiek liepa, tiek rugpjūtis“, – mini D. Valiukas.
Giedrų dienų pasitaiko nedaug
Tai, kad Lietuvoje mažai giedrų dienų, nėra naujiena, pagal statistiką per metus galime pasidžiaugti apie 25 visiškai giedromis dienomis. O daugiausia jų pasitaiko balandžio ir gegužės mėnesiais, bet ne vasarą.
„Kalbant apie giedras dienas, didžiojoje Lietuvos dalyje per metus vidutiniškai jų būna tik 20-25. Mažiausias giedrų dienų skaičius per metus būna Pajūrio žemumos pietinėje dalyje (10-15) ir Vidurio Lietuvoje (15-20). Dažniausiai giedros dienos pasitaiko balandžio ir gegužės mėnesiais (apie 3), o rečiausiai lapkritį (0,5-1)”, – kalbėjo meteorologė.
Svyravimai yra normalūs
Ši vasara nėra išskirtinė. Lietaus pasitaikydavo ir ankstesnėmis vasaromis. Tai normali vidutiniška, lietuviška vasara.
„Taip liepa yra karščiausias mėnuo, kaip ten bebūtų, ypač antra liepos pusė, šiemet kiek kitaip. Dažnai žmonės mėgsta sakyti, kad nepamena, kada yra buvęs koks nors reiškinys, bet kai pasižiūri statistiką, tai prieš kelis metus lygiai tas pats ir buvo. Pernai liepos pabaigoje buvo labai karšta ir birželio pradžioje taip pat buvo labai aukštos temperatūros. Tai ta liepos pabaiga – rugpjūčio pradžia tikrai labai karšta buvo. Bet ir lietingumo tikrai pasitaiko, gerai žiūrint į tas vasaras, tie svyravimai yra normalūs. Nereikia norėti, kad kasmet tie mėnesiai būtų tokie pat, kaip pernai, arba, kad kiekvienais metais būtų vis karščiau. Jeigu taip būtų, tai jau reikštų kažką katastrofiško, o tas svyravimas, kad tai karščiau, tai kitą vasarą vėsiau truputį, tai nelabai turėtų stebinti”, – mini D.Valiukas.
Šiemet liepos mėnesis artimas vidurkiui, sumuojant dienos ir nakties temperatūrą, paros vidurkis atitinka vidutinišką.
„Cirkuliacija dabar pas mus tokia, kad tie vis ciklonai keliauja ir jie vis su lietumis, tai ko gero taip jie šiek tiek užsitęsę, jų būna tikrai ne visada. Bet negalėtume sakyti, kad kažkas čia stebėtino. Temperatūra atitinka vidutinišką daugiametę normą”, – kalba D.Valiukas.
