Alergijas sukelia ne patys augalai, bet augalų žiedadulkės, kurias nešioja vėjas. Šiuo momentu Lietuvoje žydi tokios žolės kaip svidrė, eraičinas, motiejukas, šunažolė. Jos daugiausia auga pievose.
„Tai nėra žoliniai augalai, kurie turi didelius, aiškiai išreikštus žiedus. Paprastai alergijas sukelia žiedadulkės iš augalų, kurie yra vėjo apdulkinami. Tie žiedai, šių vėjo apdulkinamų augalų, neturi istorinės strategijos būti gražiais, nes vėjas neturi akių, nieko nemato, svarbiausia buvo, kad vėjas tiesiog pagautų iš žiedyno byrančias žiedadulkes. Bet tie žiedukai yra tokie neišvaizdūs. Net nepagalvotum, kad tai yra žiedai, jei niekada nesi susidūręs su biologija ir šių augalų žiedynais. Bet nei ramunės, nei rugiagėlės, nei aguonos, nei rožės, nei chrizantemos nesukelia alergijų – tai nėra nei vienas iš tų didelius žiedus turinčių augalų. Kalbame apie vejose esančias rūšis”, – teigė prof. dr. Ingrida Šiaulienė.
Daugėja žiedadulkių miestuose
Visame pasaulyje vykstanti klimato kaita sukelia įvairių pakitimų ir augalijos pasaulyje. Augalai pradeda žydėti ankščiau, miestuose gausėja žiedadulkių.
„Tam kad kas nors gamtoje pasikeistų reikia ne vienos kartos, juk neįmanoma pamatyti kiek žmogus pasikeitė, nors jis lygiai taip pat evoliucionuoja, kaip ir bet kuris kitas gyvas organizmas. Tačiau, pastebime kad dėl žmogaus veiklos didėja CO2 (anglies dioksido) kiekis ore, tačiau CO2 augalams yra maistas, kai jis susijungia su vandeniu susidaro medžiaga, kuri ir yra augalų gyvybės pagrindas, kadangi anglies dvideginio kiekis ore didėja, ypač mieste, tai žiedadulkių kiekis irgi didėja”, – kalbėjo prof. dr. I. Šiaulienė.
Taip pat pastebima, kad pakito oro sąlygos, todėl augalai ima žydėti ankščiau. Tai reiškia žydėjimas prasideda ankščiau ir žiedadulkių koncentracija ore auga, todėl žmonės yra labiau dirginami.
„Pastebime kad truputį vėliau prasideda žiema ir perėjimas į pavasarį yra pakitęs, su tuo susijęs ir augalų žydėjimas, žiedadulkių koncentracija ore. Taigi, vienų augalų matome ankstesnį žydėjimą, kitų, kol kas, išlieka toks pats. Pavasarį pražystančio alksnio ir lazdyno žydėjimas Lietuvoje nėra dar stipriai pasikeitęs, bet Vokietijoje jau matome beveik dvidešimties dienų skirtumą tarp žydėjimo pradžios, nei prieš šimtmetį”, – teigė I.Šiaulienė
Labiausiai alergizuoja medžių žiedadulkės
Žmones labiausiai alergizuoja medžių žiedadulkės, kurios cirkuliuoja ore nuo gegužės mėnesio. Alergija maistui taip pat yra susijusi su žiedadulkėmis. Neretai tie asmenys, kurie yra alergiški beržui būna alergiški ir lazdyno riešutams, žaliems obuoliams, morkoms, etc. Yra susijusios grupės, todėl verta žinoti, nuo ko reikalinga prevencija.
„Jei paimsime kubinį metrą oro ir skaičiuosime kiek ten yra žiedadulkių, tai daugiausia Lietuvoje per metus jų yra gegužės mėnesį, kitose valstybėse yra kitaip. Lietuvoje tuo metu žydi ir beržas, ir pušis, tai šie du augalai paleidžia daugiausia žiedadulkių, todėl jų koncentracija yra didelė. Beržo žiedadulkės yra alergeninės, nes jose yra alergizuojančių baltymų. Pačiam beržui baltymai yra reikalingi, o jiems parekus į žmogaus organizmą, imuninė sistema jo neatpažįsta, įsijautrina ir gali išsivystyti alergija. Tuo tarpu pušies žiedadulkės, kurių yra labai daug, yra labai didelės, todėl nepatenka mums giliai į kvėpavimo takus – dėl to jų sukelta alergija nėra tokia aktyvi. Prieš trisdešimt metų gydytojai net nekalbėdavo apie alergiją pušims, o dabar jau pasitaiko tokių atvejų”, – tęsia profesorė.
Apsisaugoti padės uždaryti langai
Svarbu pasirūpinti savimi ir vengti kontakto su žiedadulkėmis, nelaikyti atidarytų langų, pasikeisti rūbus.
„Geriausia apsisaugojimo priemonė yra užsidėti kaukę ant veido, tokią, kokią dėvi stomatologas, arba gydytojas. Rytų šalyse, Azijoje tai gana populiaru. Per žydėjimo sezoną, kai žydi ten paplitę augalai, galima pamatyti nemažą kiekį žmonių, kurie vaikšto su tokiomis kaukėmis, nes į darbą reikia eiti, norisi jaustis gerai, produktyviai dirbti. Patartina užsidaryti langus važiuojant automobiliu ir darbe, išsiplauti nosį, vaikščioti surištais plaukais, skalbinių nedžiauti lauke, o grįžus iš lauko iš karto pasikeisti rūbus. Egzistuoja daugybė panašių būdų, kurie leidžia išvengti žiedadulkių”, – pataria profesorė.
Naktį žiedadulkių kiekis išlieka panašus, kaip ir dieną, todėl nereikėtų galvoti, kad naktį žiedadulkių ore nebėra.
„Turime atlikę tyrimą, kelintą valandą daugiausia žiedadulkių, tai labai priklauso nuo rūšies, bet jos pasiskirsto labai panašiai, vakare jų yra mažiau, dėl to, kad žiedadulkės nemėgsta drėgmės, jos skraido, joms reikia šilto oro, bet, kai viską apskaičiuoji, pastebi, kad pasidalina daugmaž vienodai”, – mini I.Šiaulienė. Prieš išvykstant į kitą šalį, taip pat svarbu pasidomėti, koks augalas tuo metu ten žydi. „Jei išvažiuojate į kitą šalį, Ispaniją, Prancūziją, tai ten žydi alyvmedis, kurio visai nėra Lietuvoje, o pasirodo tu esi alergiškas jam ir nesupranti iš kur ta alergija, iš kur tas stresas. Jei visai nesupranti su kuo tai susiję, tai gali pasinaudoti žiedadulkių dienoraščiu, internete, galima rasti prieigą, kurioje mes kaip mokslininkai teikiame savo duomenis”, – pataria I.Šiaulienė.
Žydėjimo etapai
Lietuvoje egzistuoja trys žydėjimo etapai, kurie prasideda pavasarį. Bet jau žiemą galime pamatyti žiedadulkių atskriejusių iš kitų valstybių.
„Yra trys pagrindiniai etapai, jie dengia kažkiek vienas kitą, bet jei žiūrime metinį piką, tai labai skirtingai tos žiedadulkės pasirodo, esame užfiksavę lazdyno žiedadulkių ir sausio mėnesį, nes žiedadulkės yra linkusios nuskristi ten kur joms patinka. Taigi užfiksuojame žiedadulkes Lietuvoje, nors jos būna atkeliavusios iš kitur, dažniausiai pasirodo alksnio žiedadulkės, kuomet jis sužydi Vokietijoje, Lenkijoje. Paskui pas mus apie kovo vidurį pradeda žydėti lazdynas, alksnis, beržas, gluosnis, tuopa, kadagys, tuja, eglė ir pušis. Ir dabar galime matyti, kai po ilgo laiko iškritęs lietus aplink balų pakraščius, nutekėjimo vietas sudaro gelsvą plėvelę susidariusią būtent nuo žiedadulkių kiekio ore. Ypač jei šalia nešienauta pieva.”, – kalba profesorė.
„Kai medžiai baigia žydėti apie birželio pradžią tada jau pradeda žydėti žoliniai augalai, dabar ir yra šis periodas. Iš žolinių augalų dabar daugiausia žydi žolės, tai gali atrodyti keistai, bet žolėms priskiriame būtent tuos vejos augalus. Pas mus vejose pasitaiko ir kitokių augalų, tokių kaip rūgštynės, kietis, balanda, dilgėlės kažkur po medžiais, tai irgi yra žoliniai augalai, bet jie priskiriami piktžolių grupei ir jų žydėjimas intensyvesnis būna nuo liepos mėnesio ir baigiasi istorija pas mus, kai paskutinius žolynus nešame į bažnyčią per žolinę, rugpjūčio 15 dieną, tai kaip ir žydi paskutiniai augalai”, – baigia I. Šiaulienė.
