Apskrities rajonų ligoninėse panaikinus gyvybiškai svarbius skyrius ligoniai nenutrūkstamu srautu vežami į Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Sunkūs ligoniai, kuriems gyvybiškai būtina kuo skubesnė pagalba, po kelias valandas praleidžia kelyje, eilėse Priėmimo skyriuje, kol gauna medikų pagalbą. Rajonų ligoninių vadovai tokią reformą vadina provincijos žmonių naikinimu.
Vežama po kelis iš karto
Prie Šiaulių ligoninės priėmimo skyriaus durų sustoja Naujosios Akmenės greitosios pagalbos automobilis. Eilinė diena, koridoriuje priėmimo jau kelias valandas laukia šiauliečių eilė.
83 metų moteris be sąmonės, vos kvėpuojanti iš greitosios pagalbos automobilio į Priėmimo skyriaus koridorių įvežama 16.12 valandą. Ligonės vyras Stanislovas Linauskis laiko gulinčią vežimėlyje žmoną už rankos, tyliai šnabžda: „Tik neužgesk, laikykis“. Viltingai žvilgčioja į gydytojo kabineto duris.
Po minutės į koridorių sėdimame vežimėlyje iš to paties greitosios automobilio įvežama kita pagyvenusi moteris Stanislava. Ji vis pažnaibo kairiąją savo veido pusę, jau pradėjusią kreiptis nuo paralyžiaus. Išsigandusi žvilgčioja į gydytojo kabineto duris.
Į koridorių išėjusi medikė užmeta akį į atvežtas moteris. Pasiima iš greitosios medikų dokumentus ir dingsta už durų.
16.22 val. Stanislovas Linauskis neapsikentęs eina prie registratūros langelio paklausti, kada gydytojas apžiūrės jo insulto ištiktą žmoną. „Laukite“, — išgirsta.
Laukia ir greitosios automobilis. „Matot, ką sveikatos reforma daro su rajonų žmonėmis. Išdraskė rajonų ligonines, o dabar moka už automobilių kurą, mirtini ligoniai tampomi po kelias valandas. Ir mes turime laukti — neaišku, paguldys, ar ne. Kol Šiaulių Priėmimo skyriaus gydytojas apžiūri atvežtą į Šiaulius ligonį, prie durų kartais laukiame ir po tris valandas“, — numoja ranka greitosios vairuotojas.
Naujosios Akmenės greitoji, pasak vairuotojo, turi tris automobilius. Vienas automobilis per budėjimo parą nuvažiuoja mažiausiai 500 kilometrų, o būna dienų, kai sukaria ir po 700 kilometrų.
„Visa laimė, kad pasitaikė du ligoniai iš karto. O jeigu aš bent dešimčia minučių būčiau išvažiavęs anksčiau, iš paskos beveik šešiasdešimt kilometrų į Šiaulius būtų lėkęs antras automobilis, grįžti — dar plius 60 kilometrų. Trečioji mašina išvažiavusi į Mažeikių ligoninę. Visas Akmenės rajonas būtų paliktas be jokios greitosios pagalbos“, — piktinosi greitosios vairuotojas.
Ištikus insultui — 3 valandos iki pagalbos
16.35 val. S. Linauskis dar kartą eina paklausti, kada gi jo žmoną priims gydytojas. „Laukite!“.
Koridoriumi pro šalį einanti Priėmimo skyriaus darbuotoja, atpažinusi žurnalistus: gal reikia pagalbos? Į gulinčią pasienyje be sąmonės moterį, į paralyžiaus susuktą moterį net nežvilgteli.
16.45 val. S. Linauskis, vos tramdydamas ašaras, sako: „Koks absurdas būti ligoninėje atvažiavus tokį kelią ir negauti pagalbos...“
Vyras pasakojo, kad žmona namuose Naujojoje Akmenėje apie 14.15 valandą pasijuto blogai, neteko sąmonės. Kaimynai iškvietė greitąją, medikų teko palaukti keliolika minučių. Greitoji pirmiausia nuvežė moterį į Naujosios Akmenės ligoninę. Maždaug per 30 minučių ten surašė visus reikiamus dokumentus. Nuo Naujosios Akmenės iki Šiaulių važiavo apie valandą.
„Jūs matote, kad man vis daugiau paralyžiuoja veidą, akį kol atvažiavau pradėjo versti, o jie dokumentus tvarko“, — vos suprantamai taria žodžius Stanislava.
16.48 val. Iš gydytojo kabineto išeina dvi slaugytojos ir pagaliau išveža abi insulto ištiktas moteris į skyrių atlikti tyrimų.
Praėjo beveik po 3 valandos nuo kreipimosi į medikus.
Nepasirengę tokiems srautams
„Reforma... “, — skėsteli rankomis Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Daiva Jautakienė.
Išgirdusi, kiek užtruko dviem insulto ištiktoms moterims pagalba, pripažįsta: „Žmogus su infarktu ar insultu bet kurią minutę gali mirti, todėl būtina kuo skubiausia pagalba. Bet ne visada pavyksta skubiai priimti, nes mūsų gydytojai yra labai užimti, ligonių srautai didžiuliai. Normalių dienų Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje — retenybė“.
Vedėja D. Jautakienė pripažįsta ir tai, kad Šiaulių ligoninė nėra pasirengusi žymiai padidėjusiam ligonių srautui iš apskrities rajonų.
„Dienos metu Priėmimo skyriuje dirba vienas terapeutas ir vienas chirurgas. Neturime nei patalpų, nei gydytojų, kad galėtume priimti visus iš karto ir tuoj pat“, — sakė D. Jautakienė.
„Mūsų terapeutui per parą tenka aptarnauti ir po 95 pacientus. Sunku vienam žmogui tiek atlaikyti. Neužtenka 95 ligoniams pasakyti tik “labas“. Reikia įsigilinti į žmogaus problemą, atlikti tyrimus, nuspręsti, į kokį skyrių jį guldyti. Darbas vyksta konvejeriu. Sunku surasti gydytojų, norinčių dirbti Priėmimo skyriuje ir dėl krūvių, ir dėl amžinų konfliktų“, — sakė D. Jautakienė.
Šiuo metu Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje dirba tik vienas gydytojas „pirmaeilininkas“. Visi kiti — “antraeilininkai“, dar dirbantys ir kitose medicinos įstaigose. Savaitgaliais Priėmimo skyriuje pavyko prikalbinti po parą budėti jaunus medikus — rezidentus iš kitų miestų.
Ligoninėms kirto Melagių dieną
„Per mėnesį vien iš Pakruojo ir Akmenės rajonų priimame po 200 ligonių, apie 150 jų paguldome į ligoninę. Aiškiai pastebime, kad būtent iš Pakruojo ir Akmenės rajonų ligonių pas mus gerokai padaugėjo po to, kai ten uždarė Chirurgijos skyrius. Veža pas mus ligonius iš visų apskrities rajonų — Radviliškio, Kelmės, Joniškio, ypač padaugėjo sunkesnių ligonių. Maždaug 45 procentai visų į Šiaulių ligoninę atvežtų pacientų yra apskrities rajonų gyventojai,“ — sakė D. Jautakienė.
Vedėja tikino, kad ir rajonų ligoniams, ir jų artimiesiems nėra patogu, kai reikia važiuoti į Šiaulių ligoninę: „Žymiai sunkiau ir brangiau aplankyti artimąjį, iškyla ligonio parsivežimo problemų, nes rajonų žmonės tikrai labai sunkiai finansiškai verčiasi“.
Pakruojo ir Naujosios Akmenės ligoninėse nuo šio balandžio 1— osios uždaryti Chirurgijos skyriai, todėl ligoniai dėl planinių ir skubių operacijų, sužalojimų siunčiami į Šiaulių ligoninę. Kiek anksčiau šios ligoninės „nukraujavo“ uždarius Akušerijos skyrius, gimdyklas, Infekcinių ligų skyrius.
„Pakruojo ir Naujosios Akmenės ligoninėms dėl panaikintų Chirurgijos skyrių skaudžiausiai kirsta Melagių dieną — simboliška. Tokios yra Lietuvos sveikatos reformos pasekmės. Taip naikinami šalies rajonai, taip naikinami provincijos žmonės. Rajonų ligoninės suremontuotos, atnaujintos, bet paslaugų sumažinta. Kodėl išleisti pinigai rajonų ligoninių remontams, jeigu čia neleidžiama dirbti?“ — klausė Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Vygantas Sudaris.
Naujosios Akmenės ligoninės vyriausiasis gydytojas Aleksandras Šalavėjus dėl to, kad uždarytas ligoninės Chirurgijos skyrius, pripažino: „Akmenės rajone jau darosi pavojinga gyventi. Rimtai sužeistas, sergantis žmogus praranda gyvybiškai svarbaus laiko, kol nuvažiuoja keliasdešimt kilometrų iki Šiaulių arba Mažeikių ligoninės“.
Rita ŽADEIKYTĖ