Ekspertai pabrėžia, kad referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo buvo pasmerktas iš anksto.
Sekmadienį kartu su Seimo rinkimais surengtas referendumas neįvyko, mat nesulaukta pakankamo skaičiaus balsavimo teisę turinčių piliečių. Išsakyti savo nuomonę dėl IAE darbo pratęsimo po 2009-ųjų pabaigos atėjo 47,9 proc. rinkėjų. Dauguma jų - 88,6 proc. - pritarė valdžios iniciatyvai. Tačiau jokios naudos iš to nėra, rašo „Lietuvos žinios“.
Net Vyriausybės derybininkas su Europos Sąjunga (ES) Aleksandras Abišala pripažįsta, kad tokia referendumo baigtis Lietuvos pozicijų tarptautinėje arenoje nesustiprins. „Pirma, padėties prognozės nuo 2010-ųjų, kai turėtume uždaryti elektrinę, lieka tokios pat blogos. Antra, beveik 90 proc. žmonių pasisakė „už“. Tai irgi šį tą reiškia. Sakyčiau, daug reiškia“, - sakė jis. A.Abišala jau pusmetį varsto ES institucijų ir valstybių vadovų kabinetų duris IAE klausimu.
Diplomatas neturi nuomonės, kokį įspūdį ES padarys Lietuvoje neįvykęs referendumas. „Tiesiog manau, kad reikia tęsti konsultacijas ir siekti, kad ES pripažintų mūsų padėties rimtumą. Reikia bandyti susitarti, kad elektrinė būtų išjungiama po truputį, ne anksčiau negu 2012 metais“, - LŽ sakė A.Abišala.
Šįkart derybininkas atsisakė procentais išreikšti galimybę neišjungti jėgainės sutartu laiku. Konsultacijoms tik prasidėjus A.Abišala minėjo 5 proc., o praėjusį mėnesį nurodė 42 procentus. „Dabar tų procentų nesakysiu, bet kad jie nepadidėjo - faktas“, - teigė derybininkas. Tačiau jis deda vilčių į šią savaitę įvyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, per kurį premjeras Gediminas Kirkilas turės dar vieną progą dėl jėgainės likimo pakamantinėti ES valstybių lyderius.
„Šis referendumas buvo teisiškai beprasmis, nes referendumais tarptautiniai įsipareigojimai nekeičiami. Taigi iš esmės šis reikalas buvo pasmerktas žlugti iš anksto“, - įsitikinęs Vilniaus universiteto docentas, tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas. Priminsime, kad Lietuva įsipareigojusi uždaryti jėgainę itin svarbiame tarptautiniame dokumente - stojimo į ES sutartyje.
„Referendumas buvo sumanytas kaip populistinis veiksmas. Jis buvo skirtas vidaus, o ne išorės reikmėms, mat kai kuriems politikams tai buvo palanki rinkimų tema, nereikalaujanti pastangų. Pakako pasakyti kelis akivaizdžiai demagoginius teiginius, pavyzdžiui, „ES turės į tai atsižvelgti“, tačiau niekas neužsiminė, ką darytų, jei referendumas pavyktų“, - pabrėžė teisininkas.
D.Žalimo manymu, nepavykusiu referendumu jo organizatoriai dabar galės bandyti pateisinti ir pridengti savo neveiklumą. „Referendumas negarbingas ES ir net Lietuvos žmonių atžvilgiu. Kalbėti su kitomis ES šalimis buvo galima ir be referendumo, ir gerokai anksčiau. Be to, nesėkmės atveju bus galima bet kada pasakyti, kad kalti rinkėjai. Taigi politinis elitas bet kuriuo atveju yra nugalėtojas“, - reziumavo D.Žalimas.
Kad referendumas bevertis, iš pradžių teigė ir prezidentas Valdas Adamkus. Vėliau jis pakeitė nuomonę ir paragino gyventojus pasisakyti už jėgainės darbo pratęsimą.
Marijus Širvinskas
