Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1 686 litus ir per metus padidėjo 2,4 procento. Tačiau realus darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus mažėjo 0,8 procento.
Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 1785,3 lito, privačiajame – 1627,7 lito. Per metus didėjo atitinkamai 2,6 ir 2,5 procento.
Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 0,5 procento. Algos greičiau didėjo valstybės sektoriuje (1,1 proc.), o privačiame augimas siekė – 0,6 procento.
Darbo užmokesčio padidėjimą trečiąjį ketvirtį lėmė didesnė darbų apimtis (žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos ir kitose įmonėse) ir nuo rugpjūčio padidinta minimalioji mėnesinė alga (iki 850 Lt).
Nepasako visko
„Eilinį kartą tenka pripažinti, kad oficiali statistika apie tikrąsias darbo užmokesčio tendencijas pasako ne viską. Apie tai, kad kai kuriuose ekonomikos sektoriuose yra labai populiarūs „vokeliai“, mums signalizuoja ir per daug ryškūs juose mokamų atlyginimų skirtumai, – išplatintame komentare teigia „Swedbank“ vyriausis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Sektoriuose, kuriuose veikia beveik vien tik užsienio kapitalo įmonės, nemokančios neoficialių atlyginimų (pavyzdžiui, informacijos, ryšių, finansų, draudimo ir kai kuriose apdirbamosios gamybos srityse), vidutinis atlyginimas viršija šalies vidurkį 75 proc. – tokių skirtumų negalima paaiškinti vien skirtingu dirbančiųjų kompetencijų lygiu.“
Anot jo, jau beveik keturis metus besitęsiantis realas darbo užmokesčio mažėjimas yra nuviliantis ir neatspindi darbo našumo augimo.
„Be to, tokios tendencijos kaimyninėse šalyse jau senokai baigėsi. 2009 metais Estijos dirbančiųjų vidutinis atlyginimas buvo 37 proc. didesnis nei Lietuvos, dabar šis skirtumas išaugo iki 45 procentų, nors darbo našumas Estijoje neaugo sparčiau“, – teigia N. Mačiulis.
Jo nuomone, atotrūkis dideja dėl šalies ekonominės politikos neapibrėžtumo: „Pavyzdžiui, dar ir dabar nėra aišku, koks bus minimalus mėnesinis atlyginimas kitų metų pradžioje, išlieka neaišku, ar „ekonomika bus skatinama“ įvedant rinką iškraipančias ir diskriminuojančias PVM lengvatas, ar darbo vietų kūrimą skatinančias lengvatas investicijoms.“
Taip pat atlyginimai vangiai didėja dėl per didelės mokestinės naštos.
„Įmonė, norėdama padidinti darbuotojo į rankas gaunamą darbo užmokestį nuo 2000 litų iki 2100 litų, tam turi skirti ne 100 litų, bet 179 litus – taip darbo sąnaudas išpučia mokestinė našta. Čia glūdi pagrindinė „vokelių“ gajumo priežastis, todėl pirmasis naujosios Vyriausybės prioritetas peržiūrint Lietuvos mokesčių sistemos efektyvumą (t.y. jos paskatas investuoti ir kurti gerai apmokamas darbo vietas) turi būti sutelktas į darbo mokesčių mažinimą“, – teigia ekonomistas.
N. Mačiulis siūlo tai daryti naikinant PVM lengvatas, kuriomis naudojasi ir dideles pajamas gaunantys gyventojai, susilaikant nuo valdžios sektoriaus išlaidų didinimo.
„Šalies vidutinį darbo užmokestį galėtų kilstelėti ir „praskaidrinti“ taip pat galėtų planuojamas minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas. Tačiau per spartus jo didėjimas, neatspindintis vidutinio atlyginimo ir darbo našumo tendencijų, gali padaryti meškos paslaugą savo galimybės tebelaukiantiems bedarbiams, ypač ne didžiuosiuose Lietuvos miestuose, – teigia jis. – Žalingos yra ir diskusijos apie dar didesnį mokesčių sistemos progresyvumą – darbo mokesčių didinimą. Tokie sprendimai ne tik nesumažintų socialinės atskirties, bet ir slopintų investicijas bei gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Adekvačių minimalių pajamų dirbantiesiems užtikrinimas yra labai svarbus, tačiau šią subtilią užduotį reikia įgyvendinti ne naudojant bukus ir tam ne visada tinkamus instrumentus.“
Didėjo beveik visur
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, didėjo beveik visų veiklos rūšių įmonėse, labiausiai – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (4,6 proc.), informacijos ir ryšių (3,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (2,8 proc.), statybos (2,6 proc.), o sumažėjo – finansinės ir draudimo (3,7 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (1,6 proc.) veiklos įmonėse.
Trečiąjį ketvirtį neatskaičius mokesčių daugiausiai uždirbo finansinės ir draudimo veiklos sektoriaus darbuotojai (4 028 litai), o mažiausiai – apgyvendinimo ir matinimo paslaugų veikla užsiimantys darbuotojai (1 266 litai).
Darbuotojų ir laisvų vietų daugiau
Trečiąjį ketvirtį, palygint su ketvirčiu prieš, 0,4 proc. didėjo darbuotojų skaičius. Labiausiai darbuotojų skaičius šalies ūkyje padidėjo statybos bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse (atitinkamai – 4,2 ir 4,0 proc.).
Per metus šis rodiklis didėjo 2,1 procento (22,7 tūkst.), privačiajame sektoriuje – 3,9 procento (27,4 tūkst.), o valstybės sektoriuje – sumažėjo 1,2 procento (4,7 tūkst.).
Trečioje ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 14,6 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams. Per ketvirtį laisvų darbo vietų skaičius padidėjo 5,6 tūkst., arba 1,6 karto, o palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, – 2,2 tūkst., arba 17,7 procento.
Laisvų darbo vietų trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu šių metų ketvirčiu, padaugėjo beveik visose ekonominės veiklos srityse, daugiausia transporte ir saugojime – 1,4 tūkst., pramonėje – 1,3 tūkst., statyboje – 600.
Daugiausia laisvų darbo vietų trečiąjį ketvirtį buvo pramonėje – 3,4 tūkst. (23,3 proc. visų laisvų darbo vietų), prekyboje – 2,2 tūkst. (15,1 proc.), transporte ir saugojime – 2,1 tūkst. (14,2 proc.).
Analizuojamu laikotarpiu laisvų darbo vietų lygis (laisvų ir visų darbo vietų santykis) šalyje siekė 1,2 proc., tai 0,4 proc. punkto daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį ir 0,1 proc. punkto – nei prieš metus.
Darbo užmokesti Lietuvoje (nuotr. ekonomika.lt)
Darbo užmokesti Lietuvoje (nuotr. ekonomika.lt)
