Jeruzalės rabinai tradiciškai iš Raudų sienos išėmė žmonių paliktus laiškus Dievui, kad vėl būtų vietos naujiems rašteliams. Tokia apeiga atliekama dukart per metus – prieš žydų Naujuosius metus ir Velykas.
Tai, kas liko iš Jeruzalėje stovėjusios šventovės, romėnų sugriautos 70 metais – Raudų siena, tikėjimo, vilties simbolis judėjams. Bet ne tik jie plyšiuose palieka raštelius Dievui – prašo sveikatos, turtų, kitos pagalbos.
Juos palieka ne tik paprasti tikintieji. Lankydamasis Jeruzalėje raštelį Dievui paliko ir velionis popiežius Jonas Paulius II.
Raštelių milijonai, todėl dukart per metus jie atsargiai, kad nebūtų pažeista istorinė siena, iškrapštomi iš plyšių.
„Mes surenkame tuos raštelius. Tikrai jų niekas neskaito, visi jie laidojami ant Alyvų kalno“, – teigė Vakarinės sienos Jeruzalėje rabinas Shmuelis Rabinowitzius.
Raštelių ne tik niekas neskaito, bet ir neskaičiuoja. Bet, pasak rabino, kiekvieną kartą surenkama apie 100 pilnų prekybos centro maišelių, viename jų gali būti tūkstančiai raštelių. Kai kurie jų buvo atsiųsti elektroniniu paštu ar faksu.
Izraelio paštas gauna šimtus laiškų, ant vokų užrašyta: „Jeruzalė, Dievui“. Juos perduoda rabinams, o šie – į Raudų sieną.
Su dukart per metus surinktais rašteliais elgiamasi pagarbiai. Jie laidojami kaip ir žydų šventieji raštai – toros.
