Viktoras šį automobilį įsigijo prieš dvejus metus, 2012 metų vasarą. Kadangi mašina buvo ne pačio geriausio stovio, teko tvarkyti ne tik variklį ar važiuoklę, bet ir visą kėbulą.
Vietoj to, kad keliose vietose uždėtų špakliaus, vaikino tėvas pasiūlė pradėti Scirocco restauraciją. Sunkesnis, brangesnis, tačiau žymiai geresnis sprendimas norint ant kojų pastatyti 1981 metais pagamintą mašiną.
Per tuos dvejus metus automobilis pasikeitė neatpažįstamai. Kėbulas buvo nudažytas specialia „Porsche Red“ spalva, nupirkti nauji žibintai, sumontuotas „Zender“ firmos kėbulo detalės, RAID 1 firmos vairas, 4 taškų diržai, VAG Sport sėdynės ir Carline CM2 ratlankiai. Ar tai viskas? Tikrai ne.
Trumpai aptarėme pastebimiausius dalykus, o dabar laikas pasižiūrėti į techninę mašinos dalį. Standartinius stabdžių diskus pakeitė visiškai nauji, 256 mm skersmens diskai, daugybę važiuoklės komponentų buvo pasiskolinti iš Polo 6N, o po kapotu buvo montuotas AEK 1.6 litro, 101 arklio galią išvystantis motoras. Ne pats įspūdingiausias agregatas, tačiau jis savo darbą atlieka.
Viktoras teigia, kad Scirocco jis nusipirko ne veltui.
„Tai kaip liga, kuri išplinta akimirksniu. Veiksmingų vaistų dar nėra ir vargu ar bus. Dievinu senus automobilius ir juos prikelti antram gyvenimui. Jie yra žymiai įdomesni negu naujesni automobiliai, bet turbūt taip pat kalbėsime apie septintos kartos Golf po dvidešimties metų“
Galerija :