Pavasarį jaučiantys miško žvėrėliai mielai paįvairina savo racioną soduose. Gamtininkai ragina už tvoros numesti išgenėtų obelų šakų, tada kiškiai mažiau lįs į sodą. Jei tokių šakų bus prie pat obelų, jie grauš jas ir nelies kamienų. Tačiau stirnos apeina vaismedžius ir pasmaguriauja jaunomis šakelėmis. Apsaugoti jas padėtų tik aprišalai.
Būtina baltinti kamienus
Vis aukščiau bekylančios saulės spinduliai kaitina vaismedžių kamienus, o naktį vis dar gerokai pašąla. Prasideda temperatūrų svyravimas. Jis labai pavojingas vaismedžiams, kurių kamienai ir storesnės šakos yra be aprišalų. Todėl šiltesnę dieną nubaltinkime neaprištų vaismedžių kamienus. Kalkių galima įsigyti ūkinių prekių parduotuvėse, tik į jas reikėtų įmaišyti staliaus arba silikatinių klijų, įdėti ūkinio muilo. Taip paruoštų kalkių nenuplaus lietus. Galima vaismedžius nubaltinti ir emulsiniais 6–8 kartus atskiestais vandens dažais, skirtais sienoms dažyti. Jie gerai atspindi saulės spindulius. Prisiminkime, kad pavasarinis (balandžio–gegužės mėn.) vaismedžių baltinimas puošia sodą, bet naudos teikia mažai.
Pagal paukštį ir landa
Nepamirškime meistrauti. Juk sode daug ko reikia. Žiemą galima susikalti pakankamai dėžių vaisiams sudėti, padaryti kopėčias, o statant namelį – ir ornamentų išpjaustyti. Ornamentuotas balkonas, gražiais raštais išrašyti skliautai – kiekvieno sodininko pasididžiavimas. Inkilėliai puošia sodybą ir giria sodininką, kad jis rūpinasi paukšteliais. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas inkilas turi savo paskirtį. Landos dydis lemia, kokie sparnuočiai jame apsigyvens. Zylėms daromi 26–30 cm aukščio ir apie 11–12 cm pločio (viduje) inkilai. Mažosioms zylėms išgręžiama 2,8 cm landa, o didžiosioms zylėms bei bukučiams – 3,2–3,4 cm. Nuo dugno iki landos turi būti 17 cm. Kiek didesni inkilai daromi varnėnams. Jie įlenda pro landą, kurios skersmuo 4,7 cm. Visų paukščių namus galima išmoningai papuošti.
Verta padirbėti
Jei yra kur, galima užsiimti ir kalvyste bei šaltkalvyste. Dailūs durų vyriai, skoningos grotelės ant rūsio langų, sumaniai iškalta žvaigždutė ant namelio skliautų, puošnus šviestuvas virš durų visuomet primins sumanų ir darbštų šeimininką. Sodas gyvesnis, gražesnis, kai jame dūzgia bitės. Joms laikyti reikalingi aviliai, kurių taip pat galima pasidaryti patiems. Bitės ne tik padidins sodų derlių, bet ir atneš medaus.
Metas galąsti įrankius
Nepamirškime įsigyti trąšų, pesticidų, reikalingo inventoriaus. Aštriai išsigaląskime genėjimo įrankius: peilius, pjūklelius, sekatorius. Sakoma, kad ratai ruošiami žiemą, o rogės – vasarą. Kruopščiai ruoškimės didžiųjų darbų metui, nepamirškime užsukti į rūsį, kur laikomos stratifikuotos sėklos, skiepugliai, palaistykime juos vandeniu. Retkarčiais užsukime ir į sodą. Suminkime sniegą. Tada susispaus pelių urveliai ir jos neapgrauš medelių kamienų prie šaknų. Ir toliau lesinkime paukštelius, nes jie maisto ieško toje pačioje vietoje, o negavę jo – žūsta.
Nedaigios nesudigs
Dabar tinkamas metas pagalvoti, kokias daržoves sėsime ir pradėti rūpintis, kur ir kokių įsigyti sėklų. Apskaičiuojame kiekvienai daržovei skirtą plotą ir kiek jam apsėti reikia sėklų. Peržiūrime turimas ankstesnių metų daržovių sėklų atsargas. Sėklas, kurių daigumu abejojame dėl ilgo laikymo ar dėl pasikeitusios išvaizdos, padaiginame drėgna medžiaga išklotoje lėkštelėje 18–21 °C temperatūroje. Jeigu per dvi savaites sėklos nesudygo, reikia įsigyti naujų, daigesnių.
Tinka ir žarijos
Tikriname, kaip laikosi rūsiuose, kaupuose, kitose laikymo vietose esančios daržovės. Užėjus dideliems šalčiams, vėsūs rūsiai gali būti papildomai apšildomi elektriniais kaloriferiais ar kaip kitaip. Kai kas naudoja į metalinius indus supiltas žarijas. Svarbu nepamiršti, kad visada reikia griežtai laikytis priešgaisrinių reikalavimų.
Šildomuose šiltnamiuose prasideda sėja
Vasario mėnesį želdiname svogūnus, petražoles, salierus, pipirnes, auginame agurkų ir pomidorų daigus žieminiams šiltnamiams. Renkame pelenus trąšoms. Šildomuose šiltnamiuose pirmoje mėnesio pusėje pasėjame ridikėlių, salotų, pipirnių bei kitų žalumyninių daržovių, sodiname svogūnus laiškams. Toliau remontuokime inventorių ir inspektus bei šiltnamius. Piname šiaudų pynes naujam inspektų sezonui, ruošiame kuoliukus pomidorams. Apsirūpiname špagatu.
Išgenėtos gausiau žydi
Vasario pirmomis dienomis gumbinės begonijos sodinamos į dėžutes, pripiltas durpinės ir lapinės žemės mišinio. Laiptinėse, kitose vėsesnėse vietose augintos pelargonijos iki vasario laistomos saikingai. Genimos vasarį, kovą. Skaičiuojant nuo apačios paliekami 5–6 lapai. Taip nugenėtos pelargonijos greitai atauga ir gausiai žydi. Jas reikia genėti kasmet, tuomet jos gausiau žydi. Persenusias, labai ištysusias pelargonijas sunkiau suformuoti, todėl geriau pasidauginti naujų. Dauginama auginiais kovo mėnesį.
Užaugintos iš sėklų žydės greičiau
Vasarį metas sėti visadžydes begonijas. Sėjama į lapinės, durpinės žemės ir smėlio mišinį (2:1:1). Substratas prieš sėją sudrėkinamas. Sėklos labai smulkios, todėl pasėjus nepridengiamos žeme. Dėžutė laikoma 16–18 °C temperatūroje. Purškiama pulverizatoriumi. Paaugę daigai persodinami 3 cm atstumu į lapinės, durpinės, inspektinės žemės ir smėlio mišinį (1:1:1:0,5). Gumbinės begonijos taip pat sėjamos vasario mėnesį. Išauginti iš sėklų augalai žydi tą pačią vasarą, tik truputį vėliau nei padauginti gumbais. Sėklos išlieka daigios trejus metus. Labai retas ir gražias gumbines begonijas galima dauginti ūgliais kovo–balandžio mėn. Miltlige sirgusių gumbinių begonijų gumbus prieš sodinimą reikia bent 15 min. palaikyti kalio permanganato tirpale (1 g kalio permanganato litrui vandens).
Rapolas Tamošiūnas
