Rusijos valstybiniame archyve rastas žemėlapis, pagal kurį Josifas Stalinas padalijo pokario Europą, remdamasi vokiečių dienraščiu, rašo naujienų svetainė "NEWSru.com".
Žemėlapyje nurodytas pirminis Vokietijos ir Lenkijos sienos variantas, nubrėžtas sovietų vado ranka likus metams iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos, rašo "Frankfurter Allgemeine Zeitung".
Jame Vokietijos Žemutinės Silezijos žemė liko Vokietijos teritorija (kuri vėliau tapo nebeegzistuojančios komunistinės Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) dalimi), tačiau galiausiai J.Stalinas atidavė ją Lenkijai, padarydamas SSRS Lenkijos valstybės vientisumo garante.
Rastas Maskvos archyve geografinis žemėlapis, datuotas 1944 metų vasara, rodo, kad J.Stalinas vaidino pagrindinį vaidmenį nustatant pokario sienas Vidurio Europos rytinėje dalyje.
Sienos tarp Vokietijos ir Lenkijos linija, kurią savo ranka nubrėžė žemėlapyje diktatorius, gerokai skiriasi nuo dabartinės.
"Kremliaus kalnietis" įsivaizdavo, kad visa Žemutinė Silezija turėtų priklausyti Vokietijai, o Vroclavą ketino padalyti į dvi dalis.
Tuomet J.Stalinas manė, kad siena eis Oderio - Neisės - Klodzko linija. Tačiau ne vėliau kaip 1944 metais generalisimusas pasirinko Neisės -Lužickos upių liniją, esančią už daugiau kaip 200 km į Vakarus. Tad po nacių Trečiojo reicho sutriuškinimo visą Sileziją buvo nuspręsta įtraukti į pokario Lenkijos sudėtį.
Praėjus pusei šimtmečio istorikus labiau domina ne tiek pats J.Stalino sprendimas, kiek galimi generalinio sekretoriaus motyvai.
Nauja Lenkijos ir Vokietijos siena sovietų diktatorius pasirinko Oderio upę. O variantą su vakarine Neisės (Gerlico) rankove J.Stalinas paskelbė tik 1945 metų vasario pradžioje Jaltos konferencijoje. Tada jam smarkiai prieštaravo Vakarų valstybės.
Vis dėlto Potsdamo konferencijoje J.Stalinui pavyko išsireikalauti, kad būtų laikomasi jo sprendimo.
Lenkų istorikas Bogdanas Musialas mano, kad taip diktatorius "pririšo" Lenkiją prie SSRS, sudarydamas galimą teritorinę problemą.
Nuo tol "bet kuri Lenkijos vyriausybė, net nekomunistinė ir suvereni, Vokietijai pareiškus revizionistinių pretenzijų, nenoromis priklausytų nuo SSRS, garantuojančios vakarinę Lenkijos sieną", mano jis.