„Pamatinė [aukštojo mokslo] problemų šaknis buvo pakankamai menkas universitetų finansavimas po Rusijos krizės, kai jie ėmėsi išgyvenimo strategijos, pasivadino, kas tik gali universitetu, išplėtė studijas už biudžetinio finansavimo ribų, nes biudžeto asignavimai būdavo labai maži ir dėstytojų gerų niekaip nebuvo galima išlaikyti. Ir taip prasidėjo ta banga neakivaizdininkų ir apskritai mokamo mokslo – diplomų prekyba“, - laidoje ‚Dienos klausimas“ kalbėjo R. Kuodis.
Taip, anot pašnekovo, atsirado diplomų pasiūla. O štai paklausa, kaip pastebėjo profesorius, kilo dėl tos pačios Rusijos krizės, kai daug darbdavių ėmė reikalauti iš potencialių darbuotojų aukštojo mokslo diplomų ir anglų kabos žinių.
„Tai nebuvo kažkokia beprotybė iš jų pusės, tai tiesiog buvo noras atsikratyti 10 tūkst. pretendentų į vieną vietą. Tai studentai potencialūs greitai perprato sistemos žaidimo taisykles, pamatė, kad reikia bet kokio diplomo bet kokia kaina ir tada pradėjo stoti kas kur, kad tik gautų tą diplomą. Nesvarbu, ar tu mėgsti baletą, bet stoji matematikos mokytoju, ar atvirkščiai.
Paklausa diplomams padidėjo. Ir štai mes turim, ką turim: aukštojo mokslo standartų devalvaciją, kuri buvo iš esmės neišvengiamas padarinys šitų procesų. Gaila, kad apie tai vėlai pradėta šnekėti. Prieš daug metų sakiau, kad reikia tuos universitetus uždarinėti, konsoliduoti prievartiniu būdu, nes iš vidaus paskatų jiems jungtis nėra. Tai va tokia tragiška situacija“, - teigė R. Kuodis.
