Dovydas Palaima, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas, sako, kad istorinis Lietuvai projektas yra ne tik planavimo, bet ir statybų fazėje – brandžiausiame ruože nuo Kauno Latvijos sienos link vyksta statybos, o kituose intensyviai planuojama naujojo geležinkelio trasa.
Apie tai – interviu su D. Palaima.
Naujo geležinkelio tiesimas apima ir daug planavimo, pasiruošimo ir susijusių darbų. Ar galite trumpai apžvelgti visus juos ir koks uždavinys kiekviename jų keliamas?
Sakyčiau, yra keturi esminiai „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo etapai. Pirmasis etapas – teritorijų planavimas, kai nustatoma trasa, kuria eis geležinkelis, ir numatoma, kiek žemės reikės paimti visuomenės poreikiams. Vėliau vyksta žemės paėmimo etapas – jis gali trukti apie 2,5 metų. Taigi jeigu į suplanuotas teritorijas patenka privati žemė, ji išperkama savininkams teisingai atlyginant.
Trečiasis etapas – projektavimas, kai paaiškėja visi konkretūs sprendiniai. Ir, žinoma, baigiamasis ir turbūt visiems geriausiai matomas etapas – statyba, kai visas įdirbis ir planavimas virsta realiu „kūnu“.
Ar galėtumėte apžvelgti, ką apima „Rail Baltica“ darbai Lietuvoje?
Lietuvos „Rail Baltica“ geležinkelio linija yra pati ilgiausia, palyginti su kaimyninėmis šalimi. Bendras jos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km ir beveik pusė jo bus nutiesta Lietuvoje – 392 km.
Lietuvoje įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas dėl savo dydžio suskirstytas į keturis ruožus: Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena–Jiesia (Kaunas), Kaunas–Vilnius, Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena ir Kauno geležinkelio mazgas.
Kauno geležinkelių mazgas išskiriamas dėl sudėtingumo – jis yra vienas sudėtingiausių ruožų visame „Rail Baltica“ projekte. Mazgas potencialiai taps viso regiono logistikos centru, todėl jo plėtra yra strateginis etapas, kurio tikslus siekiame kuo greičiau įgyvendinti.
Kiekviename ruože esame pasiekę skirtingą projekto įgyvendinimo etapą. Didžiausią pažangą ir projekto brandą šiandien esame pasiekę ruože nuo Kauno Latvijos sienos link. Čia jau vyksta pagrindinės geležinkelio linijos tiesimo darbai, kurie kiekvieną mėnesį intensyvėja.
Ar galėtumėte glaustai apibendrinti, kokioje stadijoje yra kiekvienas ruožas?
Įgyvendinant projektą pirmiausia fokusuojamasi į pagrindinės geležinkelio linijos tiesimą, siekiant visiškai integruoti Lietuvą į Europos geležinkelių tinklą.
Šiuo metu brandžiausiame ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos statoma geležinkelio sankasa ir inžineriniai statiniai beveik 30-ies kilometrų atkarpoje nuo Kauno Latvijos sienos link, intensyvėja ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Neries upę statyba. Taip pat tiesiami privažiuojamieji keliai automobiliams. Beje, šio ruožo atkarpoje Šveicarija-Žeimiai jau įrengta 18 naujų vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių automobiliams.
Projekto ruožuose Kaunas-Vilnius ir Jiesia (Kaunas)-Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena šiuo metu yra rengiami specialieji planai, vyksta projektavimo darbų pirkimai. Patvirtinus specialiuosius planus (planuojama 2024 m. I ketv.) vienu metu bus vykdomos žemės paėmimo ir projektavimo veiklos.
Kauno mazgo specialusis planas bus patvirtintas dar šiais metais. Jame šiuo metu vyksta žemės išpirkimas vadinamųjų „taškinių“ infrastruktūros objektų (automobilių viadukų, gyvūnų perėjų virš geležinkelio) statyboms. Kitąmet prasidės Kauno geležinkelio mazgo projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindinei geležinkelio linijai veiklos.
Kokius dar objektus galėtumėte paminėti be šių pagrindinių ruožų?
Šią vasarą buvo pritarta infrastruktūros priežiūros depų Kaune ir Panevėžyje specialiajam planui. Infrastruktūros priežiūros depai yra neatsiejama tiesiamo europinio geležinkelio dalis ir užtikrins visų „Rail Balticos“ ruožų techninę priežiūrą.
Kiti svarbūs objektai – regioninės stotys nuo Kauno Latvijos link bei Panevėžio geležinkelio mazgas. Šiuo metu vyksta jų teritorijų planavimo veiklos. Jas planuojama užbaigti kitąmet.
Svarbu paminėti, kad siekiant spartinti „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbus diegiami projekto procesus ir veiklas spartinantys sprendimai. Pavyzdžiui, kaip jau minėta, jau dabar ruošiamasi „taškinių“ infrastruktūros objektų statyboms. Taip pat vienu metu įgyvendinamos skirtingos geležinkelio tiesimo veiklos – dar rengiant specialiuosius planus ruošiamasi projektavimo bei žemės paėmimo visuomenės poreikiams veikloms tam, kad tik pabaigus teritorijų planavimo darbus kuo greičiau ir sklandžiau būtų pereinama į kitus geležinkelio tiesimo etapus.
Kokie keliami prioritetai 2023 metais? Kokie kertiniai darbai atliekami, kad kitąmet geležinkelio tiesimas intensyvėtų?
Dabar mūsų prioritetas yra ruožas Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena, nes iš esmės tai yra mūsų visos „Rail Baltica“ linijos kertinė gija, kad sujungtume visas tris Baltijos šalis su Vakarais – Lenkija, Berlynu ir kitomis šalimis. Tad dirbame, kad į statybų etapą čia pereitume 2025–2026 metais.
Žinoma, svarbu paminėti, kad Lietuva turi jungtį su Vakarais. Europinio standarto, 1435 mm pločio vėžės geležinkelis nuo Lenkijos iki Kauno stoties veikia jau nuo 2015 metų, o 2021 metais, nutiesus europinio standarto geležinkelį iki Kauno intermodalinio terminalo, juo Vakarų kryptimi vežami kroviniai bei karinė technika.
Apibendrinant, mūsų prioritetai – intensyvinti statybas Latvijos sienos link, užbaigti teritorijų planavimo darbus pagrindinės linijos ruožuose, užbaigti žemės paėmimo konkursus pasirašant sutartis su juos vykdančiomis bendrovėmis ir taip maksimaliai pasiruošti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms.
Baigus „Rail Baltica“ statybos darbus Lietuva įsilies į europinio geležinkelio tinklą. Ką tai reikš mūsų šaliai ir ko turėtų laukti kiekvienas Lietuvos gyventojas?
„Rail Baltica“ – tai ne tik bėgiai ir traukiniai, tai ne tik vien statybų ar vien geležinkelio tiesimo projektas. Tai ir visa infrastruktūra, ir naujos darbo vietos, regionų plėtra, ir aplinką tausojantis, greitesnis bei patogesnis susisiekimas su Vakarų Europa bei Baltijos šalimis mums, keleiviams, bet tai ir platesnės galimybės krovinių gabenimui.
Be to, tai šeštas pagal dydį Europos Sąjungos investicijų projektas, kuris šiame geopolitiniame kontekste yra svarbus ne tik mūsų šalies saugumo užtikrinimui. „Rail Baltica“ turėtų tapti dar vieno svarbaus transporto koridoriaus dalimi. Taigi tai yra europinės reikšmės projektas, kuris potencialiai taps viena iš gyvybiškai svarbių tiekimo arterijų ir Ukrainai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
