Moteris siekė savo studiją pripildyti augalais, tokiais, kurie turi išliekamąją vertę, o ne plastikiniais rekvizitais, kuriuos dažnai fotografai kas sezoną išmeta ir keičia naujais.
Netikėtas populiarumas
Iš pradžių Aistė įvairius augalus pirkdavo, tačiau greitai suprato, kad nusiperka ne tik gėlę, bet ir kitus gyventojus – gėlių kenkėjus, negana to augalų kainos buvo nemažos.
„Eidama gatve žiūrėdavau į namus, balkonus ir galvodavau, o kad man kas atiduotų kokį vazoniuką, kurio nereikia. Tada atėjo mintis, suvokimas – gal jiems iš tiesų nereikia“, – apie savo svajones pasakoja A. Virketė.
Moteris greitai suprato, kad vis dėlto jos mintis buvo teisinga – tikrai yra žmonių, kurie nebegali ar nenori rūpintis augalais ir mielai juos atiduotų. Pirmaisiais augalų gyvybės langelį pasiekusiais gyventojais ir tapo įvairiose atiduotuvėse rasti augalai.
Palaipsniui vis daugėjant globojamų augalų, Aistės iniciatyva susilaukė palaikymo bei susidomėjimo:
„Atėjo prieš kelis metus mano studijų draugė, kuri dirbo viename žiniasklaidos portale, ir pabuvusi studijoje paklausė, ar gali apie mane parašyti. Leidau. Net nesitikėjau didelės reakcijos.
Tuo metu, kaip tik kraustėmės iš mano buvusios studijos pas save į namus. Su vyru buvom tik suvežę visus daiktus į namus, o jau pradėjo veržtis televizijos. (juokiasi) Norėjo pamatyti mano idėją.“
Padeda žmonėms atsigauti
Augalų „gyvybės langelis“ gyvuoja jau ketvirtus metus, tačiau idėja įkurti vietą, kur galėtų atsigauti ne tik augalas, bet ir žmogus, A. Virketei kilo dar būnant paaugle.
Dabar baigusi ekoterapijos mokslus Amerikoje, moteris siekia padėti žmonėms atkurti ryšį su gamta, stiprinti imunitetą, gerinti ir emocinę sveikatą. Apie miško terapiją ar gydomąją augalų galią Aistė kalba su itin dideliu užsidegimu:
„Iš tiesų jau nuo 15-likos metų žinojau, ko noriu, nes esu užsirašiusi savo užrašų knygutėje, svajonių skiltyje, kad noriu sukurti centrą, kur žmonės atsigautų. Kuomet atitrūkstama nuo gamtos, atsiranda nerimo sutrikimai, įvairūs kiti negalavimai.
Pradėjau dažniau bendrauti su gydytojais, ypač onkologais, imama plačiau kalbėti, kad sveikata ir sąmoningas buvimas gamtoje neatsiejama.
Augalai mūsų namuose imunitetą gali sustiprinti kaip ir miške augantys, nes jie turi tam tikrų lakių dalelių – fitoncidų. Šios dalelės aktyvina ir stiprina mūsų imunitetą.“
Aistės minėtas daleles net galime užuosti. Moteris pasakoja, kad pajudinę pelargoniją pajuntame kvapą, kurio dalis žmonių nemėgsta, tačiau būtent tas kvapas ir padeda mūsų imunitetui stiprėti.
Grįžus iš kelionių pasitinka žiedais
Nors dabar A. Virketės globoje yra keli šimtai augalų, tačiau ji iki šiol prisimena istoriją apie prieš porą metų priimtą kinrožę.
Kadaise gėlė augo daugiabučio laiptinėje, o, prasidėjus renovacijai, pradėjo trukdyti statybininkams, norėjusiems išdažyti laiptinę. Aistė gėlę paėmė spaudžiant minus 20 laipsnių šaltukui, atrodo, kad augalas net padėkojo naujajai šeimininkei už paėmimą:
„Gal tai sutapimas, bet labai tikiu augalo ir žmogaus ryšiu: kinrožė žydi tada, kai grįžtu iš kelionių. Išvažiuojant ji nežydi, o grįžtu – jau žydi. Buvo du atvejai, kai išvykome į užsienį, kai tai dar buvo galima, ir kai grįžome, ji žydėjo. Savotiškas pasitikimas, atrodo.“
Pastebi auginimo klaidas
Moteris pastebi, kad žmonės augindami įvairius, kartais net mūsų kraštuose nematytus augalus daro ne vieną klaidą, dėl kurios galime ir netekti mus džiuginančio augalo.
Būtent dėl egzotiškų augalų auginimo žmones nori įspėti A. Virketė. Jos teigimu, prieš įsigyjant augalą reikia įvertinti savo turimas sąlygas namuose: ar turime pakankamai vietos, ar užtenka šviesos, kokia temperatūra.
Atidiems vertėtų būti ir nusipirkus iš parduotuvės ar gavus dovanų gėlę. Moteris ragina naujo augalo nestatyti šalia kitų mūsų auginamų gėlių:
„Kai pas mus į namus atkeliauja augalas, mes turime jį karantinuoti, nesvarbu, ar tai dovana, ar pirkinys.
Ne kartą esu mačiusi prekybos centruose parduodamuose augaluose daugybę kenkėjų. Dovana gali baigtis tuo, kad užkrės visus jūsų turimus augalus.“
Visos Aistės žinios ateina iš patirties, mokslinės informacijos, knygų bei pokalbių su žmonėmis, auginančiais daug augalų. Kadangi supranta, kad gerų patarimų ir internete, ir knygose yra nedaug, moteris nevengia patarimais pasidalyti.
„Daugelis rūpinamės savo namų dekoru, tačiau augalui gražus vazonas gali būti ir ne toks naudingas kaip paprastas molinis“, - tikina A. Virketė.
Jei vis dėlto norime gražaus vazono, jį turėtume naudoti tik kaip išorinį, o pats augalas turėtų apsigyventi galbūt ne tokiame išvaizdžiame moliniame. Šis užtikrins, kad augalo šaknys nepradėtų pūti.
Keičiasi žmonių požiūris
Aistė socialiniuose tinkluose pastebi, kad karantinas paveikė jaunų žmonių pomėgius. Šie pradeda užsiimti sodininkyste ant palangės, dalinasi savo auginamų gėlių nuotraukomis, o pamatę, kad kažkur yra išmestas augalas – skuba jo paimti.
„Žmonės pradeda kalbėti apie augalus maloniau: sako, kad priglaustų mielai kitiems nebereikalingą augaliuką ar, pamatę išmestą augalą, skuba jį priglausti. Išsiugdė empatija gamtai: ypač pastaruoju metu daug kalbama apie ekologiją, rūpinamasi augalo tolimesne ateitimi bei leidžiama daug laiko miškuose“, – pastebi A. Virketė.
