• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar mityba gali turėti įtakos vėžio atsiradimui? Nors vienas produktas staigaus poveikio neturi, tam tikrų maisto produktų nuolatinis vartojimas gali padidinti onkologinių susirgimų riziką. Kokie gi tie produktai, keliantys didžiausią pavojų ir kaip pasirinkti sveikesnės mitybos kelią?

Ar mityba gali turėti įtakos vėžio atsiradimui? Nors vienas produktas staigaus poveikio neturi, tam tikrų maisto produktų nuolatinis vartojimas gali padidinti onkologinių susirgimų riziką. Kokie gi tie produktai, keliantys didžiausią pavojų ir kaip pasirinkti sveikesnės mitybos kelią?

REKLAMA

Įsivaizduokite, kad kiekvieną rytą pradedate nuo sumuštinio su dešra ar kumpiu. Atrodo nekaltas pasirinkimas, tiesa? Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perdirbtą mėsą priskiria 1 grupės kancerogenams, o tai reiškia, kad jos sąsaja su vėžiu yra moksliškai įrodyta. 

„Apdorota mėsa, tokia kaip dešros, kumpis ar šoninė, dažnai turi daug transriebalų, cukraus ir dirbtinių priedų, kurie gali skatinti lėtinius uždegiminius procesus organizme“, – paaiškina „7PACK“ mitybos specialistė Karolina Bžimovska.

Pavojų kelia ir gaminimo būdas. K. Bžimovska pabrėžia, kad stipriai keptas ar skrudintas maistas gali išskirti kancerogenines medžiagas. Tad jei dažnai valgote grilyje keptą šoninę ar dešreles, vertėtų susimąstyti apie alternatyvas – pavyzdžiui, liesą mėsą, ruoštą garuose arba troškintą daržovių sultyse.

REKLAMA
REKLAMA

Cukrus: ar jis tikrai „maitina“ vėžio ląsteles? 

Mitas, kad cukrus tiesiogiai „maitina“ vėžines ląsteles, yra plačiai paplitęs, tačiau realybė yra kiek sudėtingesnė. 

REKLAMA

„Problema kyla dėl per didelio pridėtinio cukraus vartojimo, kuris gali prisidėti prie nutukimo ir lėtinių uždegimų“, – sako mitybos ekspertė.

Kitaip tariant, ne pats cukrus yra blogis, o jo perteklius. Valgant per daug saldumynų, organizme vykstantys metaboliniai procesai gali sukurti palankią terpę ligoms vystytis.

Todėl verčiau rinktis natūralius cukraus šaltinius – vaisius, uogas, medų – ir nepamiršti saiko. Maistas turėtų būti ne tik skanus, bet ir subalansuotas, kad padėtų palaikyti organizmo sveikatą.

REKLAMA
REKLAMA

Daugelis žmonių, siekdami sumažinti cukraus kiekį, griebiasi dirbtinių saldiklių, tačiau ar jie tikrai geresnė alternatyva? 

„Šių priedų poveikis priklauso nuo vartojimo dažnumo ir kiekio. Saikingas vartojimas greičiausiai nekenkia, tačiau perteklinis cheminių priedų kiekis gali turėti neigiamą poveikį organizmui“, – aiškina K. Bžimovska.

Specialistė skatina skaityti etiketes ir rinktis kuo natūralesnius produktus.

Grilyje keptas maistas: kas kelia pavojų? 

Vasara, draugų kompanija ir gardžiai apskrudęs kepsnys ant grotelių – skamba kaip tobula akimirka. Tačiau ar kada pagalvojote, kokios medžiagos susidaro tokiame maiste?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Per didelis termiškai apdoroto, ypač grilyje kepto maisto vartojimas gali būti siejamas su tam tikra vėžio rizika“, – teigia mitybos specialistė.

Aukštoje temperatūroje kepant mėsą susidaro heterocikliniai aminai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai – junginiai, kurie gali būti kenksmingi sveikatai.

Norint sumažinti riziką, specialistė pataria vengti apdegusių mėsos kraštų ir dažniau rinktis švelnesnius gaminimo būdus – kepimą orkaitėje, troškinimą ar garinimą.

REKLAMA

Ekologiški produktai tampa vis populiaresni, tačiau ar jie iš tiesų yra visiškai švarūs? 

„Manau, kad labai svarbu žinoti, ką valgome, ir atkreipti dėmesį į maisto kilmę“, – sako K. Bžimovska. 

Pasak jos, nors ekologiškas maistas dažniausiai turi mažiau pesticidų, tai dar nereiškia, kad jis visiškai be jų:

„Pesticidai ir kiti chemikalai gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, ypač jei jų suvartojama dideliais kiekiais. Todėl verta rinktis kuo natūralesnius produktus, tačiau taip pat nepamiršti gerai nuplauti vaisius ir daržoves prieš vartojimą.“

REKLAMA

Kartais mitybos patarimai būna paremti ne mokslu, o baimėmis. Mitybos specialistė atkreipia dėmesį į keletą populiarių mitų: 

„Dažnai girdime, kad mikrobangų krosnelėje šildomas maistas ar plastikinė tara gali „sukelti vėžį“, nors jokie rimti tyrimai to nepatvirtina.“

Ji skatina žmones kritiškai vertinti informaciją ir vadovautis mokslu, o ne gandais. K. Bžimovska pabrėžia, kad svarbiausia yra saikas ir subalansuota mityba:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rinktis kuo natūralesnius, maistinėmis medžiagomis turtingus produktus, vengti itin perdirbto maisto ir didelio cukraus kiekio – tai esminiai principai, kurie gali padėti palaikyti sveikatą ir sumažinti riziką susirgti vėžiu.“

Tad norint pasirūpinti savo sveikata, pasak specialistės, verta atidžiai rinktis, ką dedame į savo lėkštę.

Žmonija milijoną metų valgė keptą ant laužo ir rūkytą mėsą - ir kažkaip datraukėm iki šių dienų. Tik dabar pradėjo sukelti vėžį... Gal dėl to,kad mėsą jau seniai nebe rūko - o mirko bačkose chemikaluose "dūmo skonio" dešros iš atliekų kartono skonio su visa Mendelejevo lentele sudėtyje. Prieš tai ant chemijos užaugina turbo greičiu vištas ir kiaules,po to chemija prifarširuoja "leidžiamais kiekiais" ir mes viską valgome diena iš dienos. Gal todėl vėžys ir tapo mūsų kartos epidemija nes verslas vardan pelno mus visus lėtai nuodyja.
dirbantis žmogus nelabai gali pasirinkti valgo kas greičiau ,skaniau , mažiau kainuoja, valgyklose brangus ir prastas maistas, išskyrus seimo šėryklą kur pigu ir kokybiška ,na o runkeliai ir šunauja pakeičiami , atsiveš spalvotų kurie dirba pusdykiai.
nevagykte dešrų ir pyragų, nes tai sukelia vėžį, valgykite tik milžines kruopas užpiltas vandeniu ir dėkokite valdžiai, kad rūpinasi jūsų sveikata.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų