Įvairių amatų meistrė Virginija Rimkutė rodo, kaip senoviniu būdu gimsta siūlai. Jau 15 metų daugybę laiko moteris praleidžia prie verpimo ratelio. Šiuo metu Virginija vykdo užsakymą iš antikvarinio lino suverpti siūlus staltiesei. Tam reikės daugybės siūlų ričių, o, kol siūlais apsivynios bent viena, praeis trys valandos. Amatininkė pasakoja, kad jai ši veikla yra ir darbas, ir pomėgis, ir gyvenimo būdas.
„Savo gyvenimu pasitenkinimą, žinoma, jaučiu, nes darau tai, ką noriu, kas man patinka ir to siekiu. Kitas dalykas – užsidirbti tokį atlyginimą, kokį nori, ne visada galima tuo, ką darai“, – sako archeologė, amatininkė Virginija Rimkutė.
Virginija pripažįsta, kad daugiau užsidirba ne iš tiesioginio savo amato, o iš edukacinių užsiėmimų vaikams ar turistams. Moteris sako, kad finansinis atlygis gal ir nėra svarbiausias dalykas gyvenime, tačiau be jo laimė sunkiai užgimsta:
„Jeigu galėsi nusipirkt tik užpilamą sriubą – tai yra geriausias patiekalas, kurį gali nusipirkt – tai laimės nebus daug.“
Būtent apie laimę, o tiksliau – pasitenkinimo gyvenimu jausmą – po penkerių metų pertraukos europiečių paklausinėjo „Eurostat“ tarnyba. Lietuviai čia ir vėl atsiskleidė kaip užkietėję pesimistai. Tautiečių pasitenkinimas gyvenimo kokybe smuko labiausiai ir dešimtbalėje sistemoje nesiekia septyneto, o kalbant apie finansinę padėtį, vos viršija penketą. Dar nelaimingesni už mus tik kroatai ir bulgarai. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio ekonomikos rodikliai bylotų ką kita. Per penkerius metus daugėjo turtingų žmonių, didėjo pensijos, indėlių bankuose sumos muša rekordus, o dabar jau sunku patikėti, kad vidutinė alga anuomet vos viršijo 500 eurų.
„300 eurų padidėjo, procentais – virš 50 proc. pakankamai įspūdingas šuolis. Tai suponuotų, kad vertinimas, tiek laimės, tiek finansinės padėties, turėjo pagerėti“, – teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kita vertus, ekonomistai nesunkiai įvardija, kas pradangina lietuvių pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
„Dažnai minima priežastis yra nelygybė. Jeigu mėnesinės pajamos auga šimtu eurų, bet vieniems paauga 200, o kitiems – 20 eurų, tai tie žmonės, kuriems padidėjo 20, žinoma, jie nevertina savęs 10 kartų prasčiau“, – mano ekonomistas Romas Lazutka.
Kitaip tariant, pyragaičius žmonėms norisi skanauti patiems, o ne tik žiūrėti, kaip mėgaujasi kiti. O labiausiai savo gyvenimu nepatenkinti yra būtent arčiausiai skurdo ribos esantys žmonės.
„Tą pagerėjimą jaunesnės kartos su kaupu atsvėrė ženkliai pablogėjęs vertinimas vyresnio amžiaus žmonių, ypač pensinio ir priešpensinio amžiaus žmonių“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Gali būti, kad aukso viduriuką tarp uždarbio ir pasitenkinimo gyvenimu rasti išties nelengva. Pasak psichologų, pasiekus tam tikrą algos dydį pinigai laimės nebeprideda, daug svarbesniais tampa santykiai, sveikata ar hobiai. Tačiau jaučiantiems finansinį nepriteklių geresnio gyvenimo, o ir savijautos, rodiklis yra būtent pinigai. Visgi psichologas Gediminas Navaitis pastebi, kad, susikoncentravusi į algų ar pensijų didinimą valdžia apie žmonių savijautą nė nesusimąsto.
„Net pats tas klausimas, kas daroma, kad žmonės geriau jaustųsi, daugeliui politikų yra netikėtas ir nesuprantamas. Nes jie nesidomi tuo“, – kalbėjo psichologas Gediminas Navaitis.
O ką gali valdžia padaryti, pasak Navaičio, tai bent jau stengtis sutvarkyti biurokratinį aparatą taip, kad žmonės nesijaustų žeminami. Kaip pavyzdžius psichologas mini nuolatinį erzelį dėl eilių poliklinikose, neaiškumus mokesčių sistemoje.
„Mokesčių sistema, kuri prislėgusi vidurinę klasę. O nuo vidurinės klasės padėties ir priklauso bendros nacionalinės laimės indekso dydis atskiroje šalyje“, – sako G. Navaitis.
Valdžia, kaip visuomet, aiškina, kad bando gerinti žmonių gyvenimą. Tačiau dalis ekonomistų, kaip jau įprasta, tikina, kad nelygybės mažinimu tai mažai kvepia.
„Tiek pensijos auga, tiek socialinės išmokos, vaiko pinigai, stiprinamos šeimos. Socialinė pusė stiprėja“, – teigia ministras Linas Kukuraitis.
„Tuos pačius vaiko pinigus prisimenant – 50 eurų ir vieniems, ir kitiems duoda. Atrodo, po lygiai, bet šeimos, kurių pajamos labai didelės – tai jiems prabangai ir pan. O tiems, kurie gyvena labai sunkiai, tie pinigai irgi neišsprendžia problemos“, – pasakoja ekonomistas Romas Lazutka.
Remiantis „Eurostato“ duomenimis, labiausiai gyvenimo kokybe patenkinti turtingieji suomiai, šveicarai, danai. Jų laimė prilyginama aštuonetui. Beje, lietuviai kiek labiau patenkinti asmeniniais santykiais, balas čia priartėjęs prie aštuoneto. Tiesa, net ir šis rodiklis per penkerius metus smuktelėjo.
